Labai aptakus automobilis dažnai apibūdinamas kaip slidus. Slidus kėbulas efektyviai slysta per orą, gali pasiekti didesnį greitį, sunaudoja mažiau degalų. Bet ar tikrai slidumas yra svarbus aerodinamikai – ar matiniais dažais dengti automobiliai yra ne tokie aptakūs? O apklijuoti lipdukais?
Ar prie jūros naudojami automobiliai rūdi greičiau? O kiek išpurkštų dažų automobilių gamykloje iš tikrųjų prilimpa prie kėbulo? O ar tiesa, kad visi Ford Model T iš gamyklos išriedėjo juodi?
Daugelis automobilių yra dengti blizgia danga – blizgiais akriliniais dažais arba blizgiu laku. Tokio kėbulo paviršius yra labai lygus, gerai atspindi šviesą. Kartais tokie automobiliai pasižymi veidrodiniu efektu, jei yra gerai nupoliruoti ir švarūs. Matinė danga yra ne tokia blizgi, nepasižymi tokiais veidrodiniais atspindžiais. Matinė danga atrodo šiurkštesnė, nes mikroskopiniame lygyje jos paviršius nėra toks lygus kaip blizgios.
Taigi, matiniai automobiliai yra ne tokie slidūs. Ar tai kenkia aerodinamikai? Galbūt šis klausimas skamba kvailai, bet atsakymo iš tikrųjų buvo ieškoma bandymuose ir simuliacijose.
Formulėje 1 matiniai dažai dabar yra labai populiarūs, nes yra šiek tiek lengvesni. Tiesa, vis didesnė F1 bolido dalis taupant svorį yra nedažoma apskritai. Formulė 1, galima sakyti, yra aerodinamikos lenktynės, kur svarbi kiekviena tūkstantoji sekundės dalis. Kai Red-Bull F1 komanda svarstė, ar verta bandyti taupyti svorį renkantis matinius dažus, jie atliko ir aerodinaminius bandymus. Pasirodo, paviršiaus tekstūra (mikro-tekstūra, šiuo atveju) nevaidina praktiškai jokio vaidmens. Paviršių glostantis oro srautas dėl trinties ir taip yra daug lėtesnis, todėl tas matinių dažų šiurkštumas neturi jokios reikšmingos išmatuojamos įtakos automobilio aptakumui.
Formulė 1 yra visai kitas pasaulis, lyginant su mūsų kasdieniškais automobiliais, bet jei matinis paviršius nekenkia jiems, nekenkia ir mums. Ir tai yra logiška – šiek tiek iškilusi kėbulo detalė sukuria daug didesnį oro pasipriešinimą nei bet kokie dažai. Prieš kvalifikaciją ir lenktynes F1 komandos užklijuoja kėbulo tarpus specialia lipnia juosta, kad jie būtų lygesni. Net ir garsiosios TopGear laidos herojai savo ekonomiško vairavimo iššūkiuose lipnia juosta naikindavo tarpus tarp kėbulo dalių. Formulei 1 tai visai neaktualu, bet rūdys sukuria didesnį oro pasipriešinimą (ir vis tiek labai mažą) nei matiniai dažai.
Beje, lipdukai irgi šiek tiek, vos vos didina oro pasipriešinimą. Savo simuliacijose Formulės 1 konstruktoriai mato nuo lipdukų atbrailų kylančius sūkurius. Tai – turbulencija ir ji gali kenkti automobilio aerodinamikai. Tačiau kalbame apie 0,1 mm storio lipdukus – partrenktas vabzdys turės daugiau įtakos automobilio aptakumui nei lipdukas. Ir būtent vabzdžius ir mažytes gumos atplaišas nuo automobilių nuolat valo Formulės 1 komandos.
