Net jei esate geras ir atsargus dažytojas, teptuku dažydamas tvorą vis tiek iššvaistote bent šiek tiek dažų. Jie lašais krenta ant žemės, jūsų kelnių, pirštų, katino. Kažkiek dažų lieka ir teptuke, ir induose, kuriuos naudojote. Automobiliai dažomi purškiant – kiek išpurkštų dažų iš tikrųjų nugula ant kėbulo detalių?
Kalbant apie dažus, ar žinote, kiek sveria lėktuvus dengiantys dažai? O juk anksčiau nemažai lėktuvų buvo visiškai nedažyti. O kodėl senų limuzinų kėbulai dažniau turi nusitrynusių dažų lopus? Ir ar tiesa, kad visi Ford Model T iš gamyklos išriedėjo juodi?
Pats klausimas „kiek dažų iššvaistoma gamykloje dažant vieną automobilį?“ atrodo keistas, bet gamintojams jis tikrai svarbu. Dažų panaudojimo efektyvumas kažkiek tikrai prisideda prie galutinės automobilio kainos. Be to, tie iššvaistyti dažai niekur nedingsta – jie nugula dažymo sistemų oro filtruose, ant kėbulo detalių laikiklių, ant dažymo įrangos komponentų ir tiesiog grindų. Visas tas dažų atliekas reikia valyti, o tai neišvengiamai reiškia papildomus kaštus ir neigiamą poveikį aplinkai. Anksčiau gamyklose stori iššvaistytų dažų sluoksniai suformuodamo į minkštą uolieną panašų forditą. Dabar tiems iššvaistytiems dažams sluoksniuotis taip ilgai neleidžiama, bet problema niekur nedingo.
Kaip gamyklose švaistomi dažai? Kėbulai dažomi purškiant. Nesvarbu, ar tai daro robotas, ar žmogus, dažų srautas dažnai sustabdomas ore, o ne ant dažomos detalės, kad niekur nesusiformuotų storesnis sluoksnis. Be to, dažų srauto forma ne visada idealiai sutampa su dažomos detalės forma, todėl dalis dažų kartais lekia pro šalį. Robotizuotos dažymo sistemos labiau tausoja dažus. Jų purškiamų dažų srauto forma, potepių pradžia ir pabaiga dabar yra gerai optimizuotos ir tikslios. Tačiau dažų švaistymo vis tiek nepavyksta išvengti, nes kai kurios su didele jėga išpūstos dažų dalelės rikošetu atšoka nuo dažomo paviršiaus.
Kiek dažų iššvaisto automobilių gamyklos? Toyota skaičiavimu, automobilių gamyklose dažų padengimo efektyvumas siekia 60-70 %. Tai yra, 30-40 % purškiamų dažų ant automobilio kėbulo nenusėda ir yra iššvaistomi. Ir tai neskaičiuojant dažų, kurie iššvaistomi prieš purškimą (pavyzdžiui, nudažo vidines indų ar sistemos sieneles). Kaip galite įsivaizduoti, robotizuotos sistemos pasiekia geresnį dažymo efektyvumą nei, pavyzdžiui, dažymo kamerose dirbantys dažytojai.
Tiesa, reikia pasakyti, kad tai nėra didelė problema. Tiksliau, tai yra dalykas, kurį automobilių gamintojai supranta ir su kuriuo yra susigyvenę. Juk už visus dažus, nepriklausomai nuo to, kur jie nugula, sumoka automobilių pirkėjai. Galbūt dažant lėčiau ir atsargiau pavyktų pasiekti geresnį padengimo efektyvumą, bet laikas irgi yra ribotas brangus resursas. Tačiau šiais laikais galvojant apie aplinkosaugą gamintojai ieško naujų būdų pagerinti dažymo efektyvumą. Štai Toyota sukūrė sistemą, kur dažai yra ne purškiami oru, o permetami ant plieninio kėbulo elektrostatinio krūvio pagalba.
Beorėje Toyota dažymo sistemoje purškimo galvutė greitai sukasi, sukurdama išcentrinę jėgą, kuri verčia dažų daleles judėti pirmyn. Tuo pačiu tos dalelės įgyja statinį krūvį, kuris verčia jas ieškoti įžeminto paviršiaus. Taigi, tas dažų daleles traukia įžemintas metalinis kėbulas. Jos neatšoka ir neprašauna pro šalį, todėl ši dažymo sistema pasiekia didesnį nei 95 % padengimo efektyvumą.
Inovacijos prigyja ne iš karto, todėl bent jau kol kas dažai bus purškiami, nepaisant to, kad dalis jų yra iššvaistoma.
