Formulės 1 kalendoriuje yra tik viena trasa su tikru tuneliu – tai yra išskirtinis Monako Grand Prix bruožas. Tačiau vadinamasis tunelio efektas pastebimas ir kai kuriose kitose F1 sezono stotelėse. Kas tai?
Ar žinote, kodėl greičiausiose F1 trasose DRS efektas yra silpnesnis? O kas yra koncertinos efektas, pastebimas kone kiekvienose F1 lenktynėse? O kodėl F1 bolidai ant džiūstančio asfalto kartais ieško balų? Po lietaus F1 lenktynininkai skundžiasi ir dar viena problema – trasa tampa žalia.
Aerodinamika Formulėje 1 yra viskas. Galingiausią variklį turintys bolidai nugali tikrai ne visada. Laimi tie konstruktoriai, kurie sugalvoja optimaliausius oro srautų valdymo būdus, kad jų bolidai tiesiosiose pjautų per orą kaip karštas peilis per sviestą, o greituose posūkiuose būtų prispausti prie trasos asfalto ir neslydinėtų. Aerodinamika šiais laikais tobulinama kompiuterinėse simuliacijose, vėjo tuneliuose ir bandymuose. Tačiau kartais keisti aerodinaminiai efektai specifinėse trasose gali sumaišyti kortas.
Štai tunelio efektas yra keistas, nes jį kuria patys bolidai. Tiesa, toks fenomenas kaip „tunelio efektas“ minimas retai, nes tai nėra techninis terminas. Tiesiog lenktynininkas Lando Norrisas taip po vienų lenktynių apibūdino bolidų sukeliamą vėją.
Patys Formulės 1 automobiliai važiuodami dideliu greičiu sukuria stiprų oro srautą. Priėję arčiau jį netgi pajustumėte – bolidai švilpia pro šalį, paskui tempdami stiprų oro srautą. Tiesą sakant, automobilių sukuriamą vėją galite pajusti ir prie paprasto kelio. F1 lenktynių metu jis gali sukelti problemų.
Tas tunelio efektas jaučiamas miestų trasose, kur asfaltą įrėmina aukštos sienos ar pastatai. Sienos šalia trasos tarsi sukoncentruoja ir sustiprina tą lekiančių bolidų kuriamą oro srautą. Žinoma, Monakas yra vieta, kur vairuotojai gali pajusti tunelio efektą, bet jis stiprus ir, pavyzdžiui, Baku, Singapūre. Tunelio efektas, kaip jį pavadino Norrisas, ypač jaučiamas tada, kai keli bolidai važiuoja greta.
Vėjas į nugarą F1 bolidams nelabai patinka, nes prispaudžiamąją jėgą kuriantys komponentai, tokie kaip, pavyzdžiui, priekinis ir galinis sparnai, veikia nuo priešpriešinio oro srauto. Vėjas į bolido nosį gali prispausti jį prie asfalto. Tuo tarpu tas bolidų kuriamas vėjas sumažina prispaudžiamąją jėgą ir aerodinaminį sukibimą, nes tarsi neutralizuoja priešpriešinį oro srautą.
F1 pilotams blogiausia tai, kad tas tunelio efektas yra sunkiai prognozuojamas. Viename rate jis gali būti stiprus, kitame – silpnas. Tai priklauso nuo to, kiek bolidų vienu metu yra konkrečiame trasos sektoriuje. Prisivijus kelis bolidus tas oro srautas gali sustiprėti. Vėjo gūsiai – natūralūs ir tokie dirbtiniai – labai aerodinamika pasikliaujantiems bolidams gali būti pavojingi, nes sukibimą paverčia sunkiai prognozuojamu.
Jei ilgai stebite F1, tikrai esate matę situacijų, kai keliems bolidams važiuojant greta vienas nesugeba pasukti. Iš dalies taip gali nutikti dėl kitų automobilių keliamos turbulencijos, iš dalies – dėl tunelio efekto. Vairuotojai pajutę, kad automobilis turi mažiau sukibimo nei turėtų turėti, privalo stabdyti anksčiau ir posūkius atakuoti atsargiau.
