Formulės 1 bolidas išrieda į ilgiausią trasos tiesiąją ir jo galinis sparnas netrukus atsiveria – šis vaizdas pažįstmas visiems F1 žiūrovams. Atvertas galinis sparnas sukuria mažiau prispaudžiamosios jėgos ir susiduria su mažesniu oro pasipriešinimu, todėl bolidas pasiekia didesnį greitį. Skirtumas išties pastebimas, bet kodėl greitose trasose DRS efektas nėra toks ryškus?
Formulė 1 yra automobilių sporto karalienė. Tai – ypatingai technologiškai pažangus čempionatas, tačiau kartais jame pastebima šiek tiek keistų dalykų. Pavyzdžiui, nors F1 bolidai yra nepalyginamai greitesni sausose trasose, ant džiūstančio asfalto jie kartais ieško balų. Be to, lenktynininkų darbas nesibaigia ir kirtus finišo liniją – kartais inžinieriai jiems liepia rinkti gumą.
DRS – tai Oro pasipriešinimo Mažinimo Sistema (Drag Reduction System). Paprastai tariant, tai – galimybė atverti galinį sparną taip, kad jis nustotų spausti automobilį žemyn ir laikinai taptų daug aptakesniu. Galiniai sparnai sukuria daug prispaudžiamosios jėgos, kuri padeda išlaikyti sukibimą posūkiuose, bet kartu ir stabdo automobilį, nes nėra labai aptakūs.
Formulės 1 bolidai apskritai nėra labai aptakūs. Automobilis negali būti ir aptakus, ir generuoti daug prispaudžiamosios jėgos – tai nėra įmanoma ir inžinieriai šimtus ar net tūkstančius darbo valandų praleidžia ieškodami balanso tarp aptakumo ir prispaudžiamosios jėgos. Aptakūs automobiliai – pavyzdžiui tie, kurie yra sukurti maksimaliam energiniam efektyvumui – slysta per orą jo nesujaukdami. Tuo tarpu Formulės 1 bolidai stengiasi panaudoti oro srautus, juos valdydami ir nukreipdami taip, kad įgytų pranašumą. Štai 2017-ųjų Tesla Model 3 elektromobilio oro pasipriešinimo koeficientas yra 0,23, o Formulės 1 bolido – 0,7-1,1. Jeep Wrangler visureigis yra daug aptakesnis už Formulės 1 automobilį.
DRS leidžia tą aptakumą bent trumpam pagerinti. Nustatytose trasos zonose F1 bolidas gali atverti savo galinį sparną, kad sumažintų oro pasipriešinimą, įsibėgėtų iki didesnio greičio ir spėtų atlikti lenkimą. Būtent lenkimams DRS ir buvo pristatyta Formulėje 1 2011 metais. Lenkimų trūkumas F1 lenktynėse buvo (ir tebėra) didelė problema, kurią DRS padeda spręsti. Tiesa, dažnas lenktynininkas tada peikė DRS, nes sistema padeda tik lenkiančiam bolidui – besiginančiam jokios pagalbos nėra.
Sparno atvėrimo mechanizmas turi būti labai stiprus, nes lekiančio bolido sparną spaudžia didžiulė jėga ir atverti jį nėra lengva. Įprastai naudojamas vienas hidraulinis cilindras, prijungtas pačiame sparno centre. Tai nėra standartizuota detalė ir konstruktoriai patys vysto sau priimtinus sprendimus. Atveriama anga turi būti 85 mm aukščio – už didesnę komanda būtų baudžiama.
Atverti galinį sparną galima tik numatytose tiesiosiose ir tik esant mažiau nei 1 sekundės atstumu iki priešais važiuojantį bolidą. Trasose egzistuoja DRS fiksavimo zonos, kuriose tas laiko atstumas matuojamas. Sparnas atveriamas ir uždaromas mygtuku, bet jei laiko skirtumas yra daugiau nei 1 sekundė, DRS sistema į piloto bandymus atverti sparną tiesiog nereaguoja. DRS kilsteli viršutinę galinio sparno dalį ir oro pasipriešinimo bei prispaudžiamosios jėgos svorio nusikratęs bolidas tiesiojoje pasiekia 5-15 km/val. didesnį greitį. Sparnas automatiškai užsiveria ir nuspaudus stabdžius – tai yra būtina, nes stabdant reikia daugiau prispaudžiamosios jėgos.
Įdomu tai, kad DRS efektyvumas priklauso ir nuo trasos specifikos. Trasose su ilgomis tiesiosiomis DRS nėra tokia efektyvi, nes komandos naudoja mažesnius, aptakesnius sparnus. Kitaip tariant, kai galinis bolido sparnas ir taip yra aptakus, oro pasipriešinimas taip drastiškai nesumažėja. Kartais juokais sakoma, kad DRS leidžia bolidams turėti Monako sparnus (daug prispaudžiamosios jėgos) posūkiuose ir Monzos sparnus (mažai prispaudžiamosios jėgos) tiesiosiose. Jei bolidas ir taip turi mažai prispaudžiamosios jėgos ir oro pasipriešinimo generuojantį galinį sparną, DRS tiesiog nebus tokia efektyvi.
DRS nėra aktyvuojama pirmuose dviejuose lenktynių ratuose, nes bolidai yra labai arti vienas kito. Sistema taip pat neleidžiama ir esant blogoms oro sąlygoms – bolidas su lietaus ar tarpinėmis padangomis niekada negali naudoti DRS. Tačiau DRS galima naudoti kvalifikacijos metu ir tai padeda pasiekti įspūdingai greitus trasų įveikimo laikus.
.jpg){kind=link}