Kodėl lėktuvai anksčiau buvo nedažyti, o dabar yra balti?

Anksčiau daug didelių lėktuvų spindėjo nedažytu metalu. Kartais fiuzeliažo paviršius netgi būdavo nupoliruojamas, kad įgautų veidrodinį spindesį. Aišku, taip buvo daroma dėl estetikos, bet reikėtų nepamiršti ir to, kad dažai yra papildomas svoris. Tai kodėl nauji lėktuvai niekada neskraido nedažyti?

Manote, kad dažai nieko nesveria? Formulės 1 bolidai tamsėja, nes konstruktoriai nebenori dažyti anglies pluošto. Lėktuvo fiuzeliažą dengiantys dažai sveria kelis šimtus kilogramų. Aišku, dažai suteikia galimybę papuošti lėktuvus – airBaltic savo Airbus A220 papuošė vėliavų spalvomis. O ar žinote, kodėl gaminami lėktuvai vienu metu būna žali?

Anksčiau pasaulyje skraidė nedažyti metaliniai lėktuvai. Kartais fiuzeliažo išorę dengianti aliuminio skarda netgi būdavo nupoliruojama iki veidrodinio spindesio. Tiesa, ji dažniau išlaikydavo matinę šlifuoto aliuminio išvaizdą. Nuogu metalu spindėjo ir kariniai lėktuvai (pavyzdžiui, bombonešiai), ir civiliniai laineriai. Aišku, jei nežiūrite senų filmų, kuriuose herojai keliauja lėktuvais ir nesilankote aviacijos muziejuose, to galėjote ir nepastebėti. Bet didieji lėktuvai anksčiau iš tikrųjų dažnai buvo nedažyti.

Kodėl? Kokybiškai nudažyti metalą, kuris juda ir lankstosi, technologiškai nėra lengva. Bet iš tikrųjų, tai buvo labiau estetinis sprendimas – mašinų grožis yra labai plati tema, bet didingai atrodantys lėktuvai kone kvietė žmones keliauti. Toks lygus poliruotas paviršius pabrėžė ir papildė aptakų lėktuvo dizainą.

Aišku, visada buvo ir dažytų lėktuvų, bet labai daug didelių lėktuvų, ypač keleivinių lainerių, anksčiau turėjo nuogo aliuminio fiuzeliažus. Po Antrojo pasaulinio karo skraidė daug nedažytų civilinių lainerių. Kai kurios kompanijos savo lėktuvus dažė, bet kitos nedažyto metalo estetiką išsaugojo ilgai. Pavyzdžiui, American Airlines nedažytų McDonnell Douglas MD-80 turėjo iki pat 2019-ųjų, nors daugelis kitų šio lėktuvo naudotojų savo MD-80 buvo nudažiusios. Dabar oro uoste nedažyto lėktuvo tikriausiai ir nepamatytumėte.

Kodėl nebeliko nedažytų fiuzeliažų?

McDonnell Douglas MD-80 iš tikrųjų yra geras pavyzdys, nes tai yra vienas iš retų modernių keleivinių lėktuvų, kuriuos buvo galima pamatyti nedažytus. Ir štai kaip tai atrodė:

Nedažytų lėktuvų laikais orlaiviai buvo gaminami beveik vien iš aliuminio. Tai yra lengvas metalas, puikiai tinkantis aviacijos pramonei. Jį, beje, gana lengva nupoliruoti, nors tą blizgesį aliuminis praranda taip pat lengvai kaip ir gauna. Tačiau dabar lėktuvų fiuzeliažai gaminami ne tik iš aliuminio, bet ir kompozitinių medžiagų (stiklo pluošto, anglies pluošto ir t. t.) Tai gali būti didelės plokštės ar visai smulkios detalės, bet tie kompozitiniai komponentai skiriasi nuo metalinių ir tik dažai fiuzeliažo paviršiui suteikia vizualaus vientisumo. Šiuolaikiniai lėktuvai turi labai daug kompozitinių dalių. Dažai paslepia skirtingas medžiagas, nelygumus, kniedes ir kitas smulkias detales.

Be to, geri dažai turi šiek tiek elastiškumo, todėl paslepia smulkius krušos ir dulkių sukeliamus įbrėžimus. Tuo tarpu nupoliruotas metalinis lėktuvas greitai plėmais prarastų tą veidrodinę išvaizdą, pasidengtų oksido sluoksniu ir su laiku prarastų tą pirminį grožį. Nebent būtų lakuotas, o jei lėktuvą purkši laku, tai verčiau numuršk dažais, kurie išsilaikys ilgiau ir apsaugos fiuzeliažą geriau. Iš tikrųjų, nudažyti lėktuvą yra daug lengviau nei sukurti tą nedažyto metalo estetiką, nes dažai atleidžia ir paslepia klaidas. Be to, dažai yra ilgaamžiai, juos galima atnaujinti daug greičiau nei nedažyto orlaivio išvaizdą.

Taigi, pagrindinė priežastis, kodėl ta nuogo metalo estetika į aviaciją negrįš, yra kompozitinių medžiagos. Bet dažai taip pat yra patvaresni, paslepia neestetiškus gamybos pėdsakus. Oro linijos įprastai renkasi baltą spalvą, nes ji atspindi daugiau šviesos, neleidžia fiuzeliažui taip įkaisti.