Karinius laivus įsivaizduojame kaip galingus ir didelius, tačiau ne visi jie yra tokie. Septintojo dešimtmečio pabaigoje NATO ieškojo atsakymo sovietų raketomis ginkluotiems kateriams. Tų paieškų rezultatas – sparnuotųjų laivų klasė Pegasus.

Sparnuotais laivais čia vadiname laivus su povandeniniais sparnais (Nemune plaukiojanti Raketa yra laivas su povandeniniais sparnais). Sparnai šiuo atveju yra hidrodinaminiai profiliai, kurie iškelia laivo korpusą virš vandens paviršiaus. Taip sumažėja hidrodinaminis pasipriešinimas ir gremzlė, galima pasiekti didesnį greitį. Tiesa, tų privalumų nėra tiek daug, todėl šiais laikais tokių sparnuotų laivų nėra daug ir daugiau jų yra pramoginiai.

Osa 1 klasės sovietinis raketinis kateris. (Wikimedia)

Netrukus po Antrojo pasaulinio karo atsirado nauja karinių laivų klasė – raketiniai kateriai. Patys pirmieji iš jų buvo modifikuoti torpediniai kateriai. Iš esmės, tai – nedideli, bet greiti laivai, ginkluoti raketomis. Jie neturi daug ginklų, jų įgulos įprastai yra visai mažos, tačiau jie gali veikti greitai ir tiksliai. Be to, raketiniai kateriai yra pakankamai pigūs, todėl neturtingų šalių pajėgoms tai kadaise buvo labai patrauklus pasirinkimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje NATO atpažino Varšuvos pakto raketinių katerių keliamą grėsmę ir ėmė ieškoti, kuo ją būtų galima atremti.

1970 metais JAV admirolas Elmo Zumwaltas nusprendė, kad JAV iš tikrųjų reikėtų daugiau mažesnių laivų. Prasidėjo tarptautinė PHM (Patrol, Hydrofoil, Missile – patruliavimas, povandeninis sparnas, raketa) programa. Pagal ją, JAV ketino pirkti 30 tokių sparnuotų laivų, Vakarų Vokietija – 10, Italija – 4. Galimybę prisijungti prie PHM programos svarstė ir Jungtinė Karalystė bei Kanada, tačiau didesnio susidomėjo tos šalys taip ir neparodė.

PHM-1 Pegasus – pirmasis savo klasės laivas. (Wikimedia)

PHM programa visada judėjo lėtai, tačiau 1974 metais progresas visiškai sustojo, nes didžiausias šių laivų gerbėjas admirolas Zumwaltas išėjo į atsargą. Laivyno vadovybė, kuri visada teikė prioritetą didesniems laivams, apkarpė PHM projekto biudžetą, o tokie sprendimai privertė Italiją bei Vokietiją pasitraukti. Tai tik dar labiau sumažino motyvaciją užbaigti PHM projektą. Galiausiai Kongresas privertė JAV Karinį jūrų laivyną pastatyti PHM laivus, kad jau investuotos lėšos nebūtų paleistos vėjais. Taigi, Boeing kompanija ėmė statyti PHM katerius ir jau 1977 metais pirmasis pradėjo tarnybą.

Naujoji greitųjų atakos katerių klasė gavo Pegasus pavadinimą. Visi klasės laivai buvo pavadinti žvaigždynų vardais – Pegasus (Pegasas), Hercules (Herkulis), Taurus (Jautis), Aquila (Erelis), Aries (Avinas) ir Gemini (Dvyniai). Iš pradžių buvo svarstoma PHM laivus pavadinti Delphinus klase, tačiau vėliau nuspręsta, kad toks vardas nėra pats tinkamiausias, nes jūreiviai iš jo tyčiosis.

PHM-6 Gemini – šis laivas vėliau buvo paverstas privačia jachta, tačiau vis tiek buvo apleistas. (Wikimedia)

Kaip jau galėjote suskaičiuoti, 1973-1982 metais pastatyti tik 6 Pegasus klasės kateriai – gerokai mažiau nei kadaise planuoti 30. Tačiau jie buvo galingi, greiti ir, kaip tokio dydžio laivams, gerai ginkluoti.

Pegasus klasės laivo ilgis siekė 41 metrą, viduje įprastai dirbo 21 žmogaus įgula. Plaukdami įmerkę korpusus į vandenį jie naudojo du galingu Mercedes-Benz MTU dyzelinius variklius, kartu išvystančius beveik 1200 kW galią. Taip plaukdamas Pegasus laivas galėjo pasiekti maksimalų 12 mazgų (22 km/val.) greitį.

PHM-5 Aries – šie laivai buvo labai manevringi ir greiti. (Wikimedia)

Atvirame vandenyje Pegasus galėjo pakilti ant savo povandeninių sparnų – tuomet būdavo įjungiamas vienas General Electric LM2500 turbininis variklis, išvystantis daugiau nei 13,4 tūkstančių kW galią. Jo pagalba Pegasus galėjo pasiekti 48 mazgų (89 km/val.) greitį. Nedaug? Toks greitis nė iš tolo neprimena greičiausių karinių laivų, bet Pegasus buvo labai sunkiai ginkluoti.

PHM-4 Aquila – nors buvo nedideli, Pegasus klasės laivai buvo gerai ginkluoti. (Wikimedia)

Pegasus laivai turėjo keturis RGM-84 Harpoon raketų paleidimo vamzdžius. Šios raketos galėjo paskandinti pakankamai didelius laivus, o jų veikimo nuotolis siekė 110 km. Tiesa, Vakarų Vokietijai skirti sparnuotieji PHM laivai vietoje Harpoon raketų būtų naudoję MM38 Exocet. Kiekvienas Pegasus turėjo ir itališką Oto Melara 76 mm ginklą.

Pegasus klasės kateriai buvo greiti ir gerai ginkluoti, tačiau mažai kuo naudingi. Iš tikrųjų, nei vienas iš jų taip ir nesudalyvavo jokioje karinėje misijoje. Jie patruliavo palei Amerikos žemyno krantus ir dalyvavo įvairiose nusikaltėlių stabdymo operacijose. Pavyzdžiui, kai kurie Pegasus laivai buvo pasitelkti narkotikų kontrabandininkams medžioti. Tačiau tai – resursų švaistymas, nes nusikaltėlių katerių niekas Harpoon raketomis neskandina.

Visi 6 Pegasus klasės laivai plaukia dideliu greičiu. (Wikimedia)

1993 metais nuspręsta, kad pagal tai, kokį darbą dirba, Pegasus kateriai yra per brangūs – patruliuoti pakrantėse galima ir su pigesniais laivais. Taigi, Pegasus laivai buvo nurašyti ir vienas po kito keliavo į metalo laužo perdirbėjų rankas. Iš pradžių išsigelbėjo du – Aries tapo muziejumi, o Gemini buvo paverstas privačia jachta. Tiesa, Gemini galiausiai buvo apleistas ir 2017 metais irgi tapo metalo laužu.

Pegasus klasė toli gražu nebuvo vieninteliai sparnuoti kariniai laivai. Tačiau tai vis tiek yra įdomus skyrelis JAV karinio laivyno istorijoje.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia