Visi dabar rinkoje esantys automobiliai pirmyn stumiasi priekiniais, galiniais arba visais varomais ratais. O kaip galėtų būti kitaip? Į šį klausimą prancūzų inžinierius Marcelis Leyatas turėjo originalų atsakymą – automobiliai gali būti varomi propeleriais.

Pati idėja nebuvo nauja, bet tikriausiai nerasime jokios kitos automobilių markės, kurios modeliai būtų varomi tik propeleriais. O Leyatas turėjo iš kur pasisemti tokio įkvėpimo. École Centrale institute Paryžiuje jis studijavo aviaciją, o baigęs mokslus ėmėsi darbų. Iš pradžių vienoje įmonėje kūrė skraidykles ir automobiliais tempiamus sklandytuvus. 1910 metais inžinierius Leyatas pagamino nedidelį biplaną, o pats piloto licenciją įgijo 1911-aisiais. Tačiau ne apie Leyato lėktuvus norime jums papasakoti.

Kaip žinote, lėktuvus dažniausiai į priekį traukia (arba stumia) propeleriai. Pasiekus tam tikrą greitį slėgių skirtumas aplink sparnus sukuria keliamąją jėgą ir lėktuvas pakyla. Tačiau jei sparnų lėktuvas neturėtų, jis taip ir važinėtų žeme, traukiamas savo propelerio. Tačiau toks automobilis tiesiog atrodė nelogiškas. Na, tik inžinierius Leyatas taip negalvojo.

Marcelio Leyato Hélicocycle – keistai atrodantis automobilis iš tiesų veikė.

Dar 1913 metais Leyatas įkūrė savo dirbtuves ir dar tais pačiaismetais į gatves išriedėjo jo pirmasis propelerinis triratis automobilis Hélicocycle.  Ši keista mašina buvo sunkiai suvokiamas išradimas. Aukštai sumontuotas JAP variklis ūžė virš vairuotojo galvos. Pats automobilis turėjo minimalistinį korpusą, kuriame tilpo du žmonės. Pats Leyatas Hélicocycle laikė sėkmingu prototipu, įrodančiu, kad ir tokie automobiliai gali saugiai važinėti. 1915 metais pasirodė kiek patobulinta Hélicocycle versija, o jau 1919-aisiais į gatves išriedėjo Hélica, dažniausiai vadinta tiesiog besparniu lėktuvu.

1921-ųjų Leyat Hélica – automobilis vadintas tiesiog besparniu lėktuvu. (Buch-t, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kurdamas Hélica automobilį inžinierius įkvėpimo sėmėsi iš paprasčiausių to meto lėktuvų su faneriniais fiuzeliažais. Hélica buvo dvivietis automobilis, kuriame žmonės sėdėjo vienas už kito. Keturių menčių propelerį suko ABC Scorpion 8 arklio galių variklis. Įdomu tai, kad vairuotojui teko žiūrėti tiesiai per besisukantį propelerį – Leyatas nemanė, kad tai yra problema, nes juk ir lėktuvų pilotai taip stebi aplinką. Tiek vairavimo, tiek stabdymo užduotis atliko priekinė Hélica ašis. Pats automobilis tikrai nebuvo nei lengvai valdomas, nei patogus (nors turėjo linginę važiuoklę), o keleiviai turėjo sulipti per kėbulo viršų – lygiai taip, kaip liptų į lėktuvą. 100 km Hélica  įveikdavo sudegindama tik 6 litrus benzino – tai buvo labai geras rezultatas.

Vėlesnis Leyato automobilis su uždaru salonu ir įprastomis durelėmis – šie modeliai buvo patogesni. (Thesupermat, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Hélica traukė žmonių dėmesį ir atrodė kaip visai logiškas automobilis. Kadangi automobilio ratų nesuko joks variklis, juos buvo galima pakeisti slidėmis, taip automobilį paverčiant aerorogėmis. Žinoma, dėmesį traukė ir neįprasta automobilio išvaizda – atrodė, kad pritvirtinus sparnus automobilis imtų ir pakiltų. Leyatas nesustojo tobulinti savo kūrinio. 1921 metais jis pristatė uždarą automobilį. Šis turėjo įprastas dureles, erdvesnį saloną su vieta bagažui, didesnius ratus ir dengtą propelerį. Manoma, kad tokių automobilių Leyatas pardavė bent 10.

Kėbulas buvo siaurėjantis, todėl nelabai praktiškas. () Thesupermat, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

1927 metais inžinierius pristatė paskutinę propelerinio automobilio versiją. Ši triratė mašina įsibėgėjo iki 170 km/h greičio. Tai buvo įspūdingas pasiekimas, tačiau tai kartu buvo ir Leyat automobilių gamybos pabaiga. Šios propelerinės mašinos neturėjo šansų įsitvirtinti. Automobiliai buvo sunkiai valdomi, pakankamai nepraktiški ir pavojingi. Komforto jiems taip pat trūko – ar galite įsivaizduoti, kokiame triukšme turėjo keliauti Leyat entuziastai? Kita vertus, gerai, kad ir tokių automobilių istorijoje yra buvę – tai parodo, kad transporto priemonių kūrėjai turėjo išties originalių idėjų ir nebijojo jų įgyvendinti.

Taip pat skaitykite:

Pirmasis automobilis pasiekęs 100 km/h greitį buvo varomas elektra;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Kada buvo sukurtas automobilinis garsinis signalas? Kaip jis veikia?

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia