Saugumas pabrėžiamas nuolat. Tai yra viena iš sričių, kurioje pristatoma daugiausiai inovacijų ir kuriai skiriamas didžiulis dėmesys. Tačiau negalima paneigti fakto, kad automobilių sporto istorijoje būta daug skaudžių nelaimių. Reikia tikėtis, kad jos ir jų pamokos niekada nebus pamirštos.
Dvi didžiausiu mirčių skaičiumi pažymėtos Grand Prix lenktynės įvyko toje pačioje trasoje – Monzoje. Pati skaudžiausia avarija įvyko dar Formulės 1 priešistorėje.
1928-ųjų Italijos Grand Prix katastrofa
Moderni Formulė 1 prasidėjo 1950-ųjų sezonu, tačiau Grand Prix lenktynės vykdavo ir ankščiau. Trūko vieningų taisyklių, struktūros ir kitų dalykų, tačiau buvo ir lenktynių, ir žvaigždėmis laikytų pilotų, ir čempionatų. Visa ta ankstyvoji automobilių sporto istorija dažnai paliekama kaip Formulės 1 istorijos įžanga, bet jos pamokos padėjo suformuoti sportą, kurį dabar stebime ir mylime.
Viena iš tų pamokų buvo 1928-ųjų Italijos Grand Prix Monzoje. Dabar legendine laikoma trasa tada atrodė kitaip ir buvo visai jauna – Autodromo Nazionale di Monza atidaryta tik 1922-ųjų rugsėjo 3 dieną. Monza ir dabar yra laikoma labai greita trasa, bet tada tiesiog nebuvo nieko panašaus. Šios trasos kūrėjai galvojo apie žiūrovų saugumą, bet, matyt, nepakankamai, o ir tuometinės saugumo priemonės buvo tiesiog tragikomiškai neefektyvios.
17-ame 1928-ųjų Italijos Grand Prix lenktynių rate įvyko nesuvokiamo šiurpumo katastrofa. Italų lenktynininkas Emilio Materassi su Talbot bolidu bandė lenkti Bugatti T35C, vairuojamą kito italo Giulio Foresti. Lėkdamas maždaug 200 km/val. greičiu Materassi tiesiojoje pasitraukė į kairę trasos pusę, bet staiga prarado bolido kontrolę ir nevaldomas Talbot pasuko link žiūrovų tribūnos.
Materassi bolidas peršoko 3 metrų gylio ir 4 metrų pločio saugumo griovį ir įveikė nedidelę tvorą – toje vietoje tai buvo vieninteliai trasos saugumo elementai. Talbot bolidas rėžėsi į tribūną ir pražudė 22 lenktynes stebėjusius žmones. Na, mažiausiai 22 – kai kurie šaltiniai teigia, kad tikrasis avarijoje žuvusių žiūrovų skaičius siekia 27. Kad ir kaip nesuprantamai tai skambėtų, tikslus žuvusiųjų skaičius, atrodo, nėra žinomas.
Žuvo ir pilotas Emilio Materassi. Iki 1955-ųjų Le Mano katastrofos, kurioje žuvo net 84 žmonės, 1928-ųjų Italijos Grand Prix avarija buvo daugiausia mirčių nusinešusi nelaimė automobilių sporto istorijoje. Italijos ir Grand Prix istorijoje (įskaitant Formulę 1) tai vis dar yra skaudžiausia sporto tragedija – rekordas, kuris, tikimės, niekada nebus pagerintas.
Labai keistai atrodo tai, kad lenktynės tęsėsi ir po šios tragiškos avarijos. 1928-ųjų Italijos Grand Prix lenktynes laimėjo Louisas Chironas su Bugatti (jo vardu pavadintas vienas šiuolaikinis Bugatti modelis). Tai sunku suprasti – pakankamai anksti įvyko neįtikėtinai skaudi nelaimė, o lenktynės tęsėsi. Visa 1928-ųjų Italijos Grand Prix distancija buvo 60 ratų po 10 kilometrų. Chironas trasoje praleido daugiau nei 3 valandas ir 45 minutes – didžiąją šio laiko dalį jis vairavo po Materassi avarijos.
Vėliau Italijos Grand Prix lenktynės nebuvo rengiamos iki 1931 metų. Tiesa, kitokios lenktynės Monzoje vyko ir šios pertraukos metu. Buvo eksperimentuojama su skirtingomis trasos konfigūracijomis, ieškant balanso tarp greičio ir saugumo.
Skaudžiausia F1 avarija
Skaitytojams tikriausiai kilo klausimas apie Formulės 1 erą – kaip, matuojant mirčių skaičiumi, atrodė juodžiausia diena F1 istorijoje, besitęsiančioje nuo 1950-ųjų?
1961-ųjų Italijos Grand Prix lenktynės paskutinį kartą vyko visoje 10 kilometrų ilgio Monzos trasoje su dviem pasvirais posūkiais ir pavojingai greitomis tiesiosiomis tarp jų. Tai buvo saulėta rugsėjo 10-oji ir prie trasą juosiančių tvorų prilipo daugybė žiūrovų. Vietinių sirgalių džiaugsmui, priešakinę startinę poziciją išsikovojo Ferrari 156 bolidas, vairuojamas vokiečio Wolfgango von Tripso, kuris turėjo realius šansus iškovoti čempiono titulą.
Tragedija įvyko jau antrajame rate, kai artėdamas prie garsiojo Parabolica posūkio Tripsas atsitrenkė į Jimo Clarko pilotuojamą Lotus ir visiškai prarado bolido kontrolę. Nevaldomas Ferrari peršoko pylimą ir sukdamasis ore sulaužė tvorą, prie kurios prispaudę veidus stovėjo žiūrovai. Žuvo pats Tripsas ir 15 lenktynes stebėjusių žmonių.
Bet lenktynės ir tada tęsėsi. Italijos Grand Prix organizatoriai nusprendė, kad nutrauktos lenktynės privers žiūrovus keliauti namo ir jie sukurs kamštį, kuris tik trukdys jų pastangoms padėti sužeistiems žmonėms. 43 ratų lenktynes laimėjo Tripso komandos draugas Philas Hillas, antrąją vietą užėmė Danas Gurney su Porsche, trečiąją – Bruceas McLarenas su Cooper-Climax bolidu.
