Devintojo dešimtmečio pradžioje Renault Fuego buvo neblogai žinomas automobilis. Liepsnos vardą gavęs modelis pirkėjus viliojo inovacijomis ir stilingu dizainu. Ir reklamomis, kurios rėkė „Greičiausias dviejų durelių automobilis pasaulyje“. Bet juk tai negalėjo būti tiesa – negi Renault atvirai melavo?

Nemelavo, bet apie tai vėliau. Renault Fuego buvo sugalvotas kaip pamaina senstantiems Renault 15 ir 17 kupė modeliams. Tuo metu Renault Sport divizija dar neegzistavo – ji buvo sukurta tik gerokai vėliau kartu su Renault Sport Spider automobiliu. Tačiau Renault svajojo pakelti savo markės įvaizdį į aukštesnį lygį, o tam reikėjo stilingo kupė, kuris galėtų stovėti šalia Volkswagen Scirocco ir galbūt net Ford Capri.

Renault Fuego Turbo. Geltoni žibintai tuo metu Prancūzijoje buvo privalomi. (Furtivoman, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Fuego projektui, pradėtam dar 1976 metais, vadovavo garsus prancūzų automobilių kūrėjas Robertas Opronas, kurį Renault prisiviliojo iš bankrutavusio Citroën (kur jis kūrė tokius automobilius kaip SM). Tiesa, Fuego nupiešė ne pats Opronas, o jo vadovaujamas Michelio Jardino ir Francois Lampreia duetas – pirmajam teko sukurti kėbulo dizainą, antrajam – saloną. Mechaniškai Fuego buvo kuriamas ant Renault 18 platformos, kurią tas sedanas didžiaja dalimi paveldėjo iš Renault 12. Fuego gamyba prasidėjo 1980 metais ir jis labai greitai tapo vienu populiariausių kupė automobiliu Europoje. Tiesa, tik trumpam.

Renault Fuego – gražus, erdvus, aptakus

Renault Fuego – tai beveik 4,4 metrų ilgio ir 1,7 m pločio dviduris keturvietis hečbekas. Jis pasižymi santykinai aukšta stogo linija, padidinančią erdvės pojūtį salone. Renault gyrėsi, kad Fuego buvo pirmasis masinės gamybos sportinis keturvietis automobilis, ištobulintas vėjo tunelyje – jo aerodinaminis koeficientas yra vos 0,32-0,35 (priklauso nuo modifikacijos). Tiesa, tuo sunku patikėti, o Fuego vis tiek nebuvo labai sportiškas.

Ta juodo plastiko linija per visą kėbulo ilgį yra bene ryškiausias Renault Fuego dizaino elementas. (Carius2, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Po Renault Fuego kapotu buvo montuojami net šeši skirtingi varikliai – nuo 1,4 iki 2,2 litrų (nuo 47 iki 97 kW). Siūlyti ir mechaninių, ir automatinių transmisijų variantai. Nors Fuego sveria vos daugiau nei 1,1 t, priekiniais ratais varomas automobilis vis tiek nėra sportiškas. Sena platforma ir silpni maži varikliai pavertė Fuego paprastu kasdienišku automobiliu, o ne vingiuotų kelių atletu. Greičiausios šio modelio versijos tik gerą dieną pasiekia 100 km/val. per mažiau nei 10 sekundžių. Tačiau Fuego bent jau yra išvaizdus – jo dizainą gyrė kone visi tuometiniai automobilių žurnalai ir žurnalistai.

Per visą Fuego kėbulo šoną tęsiasi juoda groteles primenanti akcentinė linija – šis dizaino elementas yra tik dekoratyvus, bet labai ryškus. Tuo tarpu paslėptos rankenėlės bent jau šiek tiek sumažino oro pasipriešinimą. Devintojo dešimtmečio pradžioje Fuego atrodė kaip modernus ir labai stilingas automobilis, ypač kai buvo papuoštas derančiais lietais ratlankiais. Fuego savininkai džiaugiasi puikiu matomumu, erdviu salonu, elektriniais langais, borto kompiuteriu ir patogia vairavimo pozicija. Daug Fuego buvo komplektuojami su stoglangiu – visi JAV parduoti automobiliai jį turėjo. Tiesa, daugiau pirkėjų Fuego sulaukė tik pačioje pradžioje – netrukus pardavimus pražudė šiam segmentui santykinai aukšta kaina. Kita vertus, tie, kurie susigundė Fuego dizainu, galėjo džiaugtis greičiausiomis durelėmis pasaulyje.

Galinis Fuego stiklas buvo sukurtas, kaip dabar sakoma, buvo suformuotas vėjo – jo forma sumažina oro pasipriešinimą. (Carius2, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Greičiausias dviduris pasaulyje?

Geros komplektacijos Renault Fuego savo vidutinės klasės segmente buvo palyginti brangus ir ne toks jau sportiškas, bet turėjo vieną labai svarbią inovaciją – prancūzo Paulo Lipschutzo išrastą PLIP sistemą. PLIP – tai technologija, leidžianti atrankinti automobilį pulteliu ir 1982 metais Fuego tapo pirmuoju pulteliu atrakinamu automobiliu rinkoje. Tai paskatino Renault kurti keistas reklamas – Australijos spaudoje pasirodė atvaizdai, kurie teigė, kad Fuego yra „Greičiausias dviejų durelių automobilis pasaulyje“. Laikais, kai gatvėje jau važinėjo Ferrari 308 GTB (kuris turėjo įdomią numerio apšvietimo instaliaciją), Lamborghini Countach ir daug kitų egzotiškų sportinių automobilių, priekiniais ratais varomas Fuego nė iš tolo nebuvo greičiausias. Ta reklama, matyt, turėjo būti suprasta „Greičiausių durelių automobilis pasaulyje“. Klaidinga jos nepavadinsi, nes tekste ir nuotraukoje buvo pabrėžiamas PLIP pultelis.

Renault Fuego kai dar buvo visai jaunas modelis – 1982 metais. (Charles01, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kita vertus, tam tikroje kategorijoje Renault Fuego iš tikrųjų buvo neaplenkiamas. Turbodyzelinis 2,1 l variklis, į Fuego montuotas nuo 1982 metų ir poruotas tik su mechanine transmisija, leido šiam automobiliui pasiekti net 180 km/val. greitį. Iki 1983-ųjų pasaulyje nebuvo greitesnio dyzelinio automobilio.

Kodėl Fuego pabaigoje buvo nesėkmingas?

Renault laikė Fuego pasaulinės rinkos modeliu. Šis kupė buvo siūlomas ne tik Europoje, bet ir JAV, Australijoje ir Pietų Amerikoje. Nors 85 % Fuego automobilių buvo surinkti Prancūzijoje, šis modelis buvo gaminamas ir Ispanijoje, Argentinoje, Čilėje ir Venesueloje. Tiesa, Fuego gamyba Prancūzijoje buvo nutraukta jau 1985 metais, o Pietų Amerikoje ji tęsėsi iki 1992-ųjų.

Argentinietiškas Renault Fuego GTA. (Sergio Miller, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vos 5 metai modeliui gimtojoje šalyje nėra daug. Ir pardavimai, nors iš pradžių buvo sėkmingi, greitai sulėtėjo. Renault Fuego dalyvavo automobilių sporte, buvo aktyviai reklamuojamas ir iš tikrųjų turėjo nemažai viliojančių savybių. Tačiau gerai sukomplektuotas Fuego buvo brangus, ne toks jau sportiškas, o ir dizainas, nors ir gražus, buvo neįsimenantis. Ford Capri, gamintas Vokietijoje, ir Opel Manta atrodė ne prasčiau, buvo varomi galiniais ratais ir galėjo būti komplektuojami su V6 varikliais. Dabar būtent tie automobiliai, kartu su gerokai aukštesnės klasės BMW E30, Audi Coupé, Alfa Romeo Sprint yra laikomi geriausiais europietiškais 9-ojo dešimtmečio kupė automobiliais.

Fuego projektas nebuvo nesėkmė. Modelio gamyba buvo sustabdyta dėl to, kad kompanija ruošėsi ateinančiam Renault 21, kuris gamintas nuo 1986 metais. Tačiau stilingo kupė Renault kurį laiką neturėjo, o Fuego buvo primirštas. Prie to prisidėjo ir rūdys, kurios tapo vienu iš didžiausių Fuego savininko košmarų.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia