Jei vairuojate automobilį su vidaus degimo varikliu, jo išmetimo sistema baigiasi kažkur prie galinio bamperio. Tai – labai paprastas, bet garantuotai tikslus spėjimas. Tačiau istoriškai būta daug automobilių, kurie turėjo šoninius išmetimo vamzdžius. Kodėl šis įdomus dizaino elementas dabar yra retas?
Taip, išmetimo sistema visų pirma yra funkcionalus ir būtinas mazgas. Tačiau automobilių gamintojai jau labai seniai stengiasi ją panaudoti ir kaip dizaino elementą. Blizgūs išmetimo vamzdžių antgaliai, įmantrios formos, įdomi integracija su galiniu bamperiu – paieškoję rasite daug įdomių sprendimų. Ypač tarp sportinių automobilių, kuriems išmetimo sistema yra ir muzikos instrumentas, ir aksesuaras, ir funkcionalus mazgas. Tačiau išmetimo angos sparnuose ar slenksčiuose vis tiek yra labai retas sprendimas.
Nežinote, apie ką kalbame? Štai, pažvelkite į Mercedes-Benz SLR McLaren:
SLR, gamintas 2003-2009 metais, buvo vienas greičiausių automobilių pasaulyje. Ir jo 5,4 litrų V8 variklis aplinką teršė per už priekinių ratų išvestus išmetimo vamzdžius.
Pavyzdžių surastume ir daugiau. Hibrido Fisker Karma išmetimas taip pat yra išvestas šalia priekinių ratų, nors ir yra paslėptas:
Šis labai trumpai (2011-2012 m.) gamintas automobilis buvo laikomas viena didžiausių inovacijų automobilių pasaulyje.
Aišku, pavyzdžių rastume ir daugiau. Tačiau dauguma sportinių automobilių, kurie galėtų didžiuotis tokiu retu dizaino sprendimu, turi tradicines išmetimo sistemas. Kodėl?
Įprasti išmetimo vamzdžiai gale turi daugiau privalumų
Iš karto reikia trumpai pasakyti, kad tradicinė išmetimo sistemos schema yra tokia populiari dėl to, kad tiesiog yra praktiškesnė ir pigesnė.
Išmetimo vamzdžiai yra ir triukšmo šaltinis – sportinio variklio gausmas yra gražus, o štai kasdieniško automobilio burzgimas ausų nedžiugina. Be to, taip ir suodžiai yra perkeliami toliau nuo labiausiai matomų automobilio paviršių. Galiausiai, per visą automobilio ilgį ištiestą išmetimo sistemą yra lengviau apžiūrėti ir suremontuoti. Trumpai tariant, daugelis automobilių gamintojų renkasi patikrintą, pigią, patikimą ir praktišką išmetimo vamzdžių vietą – kažkur prie galinio bamperio.
Tačiau praktiškumo kriterijai sportinių automobilių gamintojams nėra tokie svarbūs. Tai įrodo ir jau minėtas Mercedes-Benz SLR McLaren pavyzdys – išmetimo vamzdžiai šonuose šia atsidūrė tik dėl to, kad dizaineris Gordonas Murray taip nusprendė. Tai kodėl šis sprendimas pastaruosius kelis dešimtmečius yra toks retas?
Kodėl daugiau automobilių neturi šoninio išmetimo?
Kadaise daug lenktyninių automobilių naudojo šoninį išmetimą. Šis sprendimas leido sumažinti visos sistemos ilgį ir svorį, o ir varikliui buvo lengviau kvėpuoti. Tačiau mūsų laikais (nuo pat 20 amžiaus pabaigos) išmetimo sistemos trumpinimas yra labai sudėtingas.
Mercedes-Benz SLR McLaren inžinieriai turėjo labai pasistengti, kad išmetimo sistema galėtų išeiti per priekinius sparnus, nes čia tiesiog trūksta vietos. Sparnuose šalia didžiulio variklio turi susirangyti išmetimo vamzdžiai ir bakeliai. Šiuolaikiniai emisijų standartai išmetimo sistemas pavertė pakankamai sudėtingomis ir didelėmis – jas sunku suraityti toje ribotoje erdvėje prie variklio, priekinės važiuoklės, saugumo konstrukcijų ir salono. Slenksčiuose taip pat nėra labai daug vietos, nes čia yra stiprios avarijos atvejais keleivius saugančios konstrukcijos. Sukurti šoninį išmetimą vis dar įmanoma, bet labai sunku ir brangu.
Be to, net jei sportinio variklio dainos salone yra laukiamos ir geidžiamos, niekas nenori uostyti išmetamųjų dujų. Tai buvo didelis Fisker Karma trūkumas – pro atvirą langą nemalonus ir toksiškas dvokas veržėsi į saloną, o stovint aikštelėje juo buvo vaišinami ir aplinkiniai. Net kai išmetimo vamzdis paliekamas už durelių, vėjas dujas vis tiek gali atnešti į saloną. Perkėlus išmetimo vamzdžius į automobilio galą sumažėja garsas, bet kartu toliau nuo salono patraukiamos ir išmetamosios dujos. Be to, žmonės dažnai sukiojasi šalia automobilio šonų, todėl ir jų rūbai čia būtų lengviau prisodrinami vidaus degimo variklio aromatu. Smulkmena? Taip, bet kostiumuoti brangių automobilių pirkėjai dėl to skųstųsi.
Sportinių automobilių varikliai generuoja didžiulį karštį, kurį gamintojai stengiasi ventiliuoti į lauką. Išmetimo sistemos įspraudimas į sparnus tik padidintų temperatūrą variklio skyriuje, o tai gali sutrumpinti kai kurių komponentų tarnavimo laiką. Vėlgi, šią problemą įmanoma išspręsti, bet tai yra papildomas galvos skausmas inžinieriams.
Galiausiai, šoninis išmetimas keičia ir automobilio aerodinamiką. Išmetamųjų dujų srautas nėra mažas. Važiuojant didesniu greičiu (ir aukštesnėmis apsukomis) šoninis išmetimas gali kurti sūkurius, kurie blogins automobilio aerodinamiką. Be to, stiprus oro srautas, glostantis automobilio šonus, gali pabloginti išmetimo sistemos efektyvumą. Tai įmanoma išspręsti gudriais aerodinamikos triukais. Tačiau išmetimo vamzdžių įrengimas gale, kur važiuojant susidaro žemo slėgio sritis, yra tiesiog logiškesnis ir paprastesnis sprendimas, leidžiantis varikliui lengviau kvėpuoti.
Taigi, išmetimo vamzdžių įkurdinimas automobilio sparnuose yra įdomi dizaino detalė, dar ir pagerinanti galimybes klausytis variklio skleidžiamų garsų. Šis sprendimas automobiliams tikrai suteikia papildomo žavesio. Tačiau ir ateityje jis netaps labai populiariu, nes šoninis išmetimas turi daugiau trūkumų nei privalumų. Tokia sistema yra didžiulis galvosūkis inžinieriams, kurio galima išvengti pasitelkiant tradicinę schemą, kai išmetimo vamzdžiai yra gale.
.jpg){kind=link}
