Spiraliniai laiptai yra sutinkami gana dažnai ir istorinėje architektūroje, ir šiuolaikiniuose namuose. Švyturiuose, pilių bokštuose, varpinėse ir net gyvenamųjų namų svetainėse – spiraliniai laiptai yra labai populiarūs. Bet ar jie tikrai turi tradicinę sukimosi kryptį?
Beje, tikriausiai esate pastebėję, kad kartais renovuojant istorinius pastatus jų fasadų tinke paliekamos angos – kodėl tai daroma? O kas yra tie S formos metaliniai daiktai ant kai kurių senų pastatų sienų? O kodėl Geteborge gausu medinių pastatų su mūriniu pirmuoju aukštu?
Spiralinius laiptus savo namuose žmonės dažniausiai įsirengia dėl to, kad jie padeda geriau išnaudoti turimą erdvę (užima mažesnį grindų plotą). Arba dėl estetinių priežasčių. Tuo tarpu istoriškai spiraliniai laiptai buvo įrengiami bokštuose, kur kitokios laiptinės tiesiog nebuvo įmanomos. Internete galite rasti teiginių, kad pilių bokštuose spiraliniai laiptai tapdavo gynybinės konstrukcijos dalimi, todėl visada sukdavosi į tą pačią pusę. Tik ar tai tiesa?
Teigiama, kad pilyse statyti pagal laikrodžio rodyklę besisukantys spiraliniai laiptai – tokie, kuriais lipdant aukštyn reikia sukti dešinėn. Tokie laiptai įprastai vadinami dešininiais, o priešingi (sukantys į kairę, prieš laikrodžio rodyklę) – kairiniais. Daugybė puslapių internete teigia, kad dešininiai laiptai turėtų padėti besiginančiam kariui, mat jis bus aukščiau ir turės daugiau erdvės savo ginkluoai dešinei rankai. Aukštyn lipantis užpuolikas susidurs su sunkumais, nes jo dešinę ranką dengs centrinė kolona arba siena. Kadangi dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o kalavijai yra gana ilgi ir nelankstūs, į dešinę sukantys spiraliniai laiptai puolimą aukštyn paverčia nepatogiu ir pavojingu.
Tai, kad pagal laikrodžio rodyklę besisukantys spiraliniai laiptai pilyse yra dažnesni, yra tiesa. Tačiau tai, kad tai yra gynybinis sprendimas, greičiausiai yra mitas. Yra istorinių rašytinių šaltinių, aprašančių pilių architektūrą ir jų fotifikacinius bruožus, bet spiralinių laiptų kryptis niekur nėra minima kaip geras gynybinis sprendimas. Be to, yra daugybė pilių su į priešingą pusę besisukančiais laiptais. Atrodo, erdvės išplanavimas turėjo daug didesnę reikšmę spiralinių laiptų sukimosi krypčiai nei svarstymai apie kautynes laiptinėje.
Taigi, klausimas – ar spiraliniai laiptai apskritai turi tradicinę kryptį? Ne. Na, praktiškai ne.
Kai kurios pilys ir bažnyčios su keliais bokštais turi ir dešininių, ir kairinių spiralinių laiptų. Kitaip tariant, katedra su dviem bokštais greičiausiai pasižymės simetrija ir vienas bokštas turės dešininius, kitas – kairinius laiptus. Tai nulemia logiškas erdvės išplanavimas, skatinantis laiptus užbaigti taip, kad nulipęs žmogus būtų patogiai nukreiptas link patalpos centro. Tačiau dešininiai spiraliniai laiptai senojoje architektūroje yra šiek tiek dažnesni.
Kodėl? Sunku tiksliai pasakyti, bet galime apie tai pagalvoti. Mūriniai laiptai dažniausiai būdavo užbaigiami ir išlyginami jau vietoje. Galbūt dešiniarankiams meistrams buvo lengviau tašyti aukščiau esančią pakopą kai kūjo mostams netrukdė išorinė bokšto siena. Tai tiesa tik tais atvejais, kai centre nėra kokios nors kitos kliūties – kolonos ar kitos sienos. Bet spiraliniuose laiptuose pakopos platėja į išorę, todėl išoriniame krašte yra šiek tiek daugiau darbo ir lyginti tą pusę lengviau, kai dešinė ranka turi daugiau erdvės užsimoti.
Nešti sunkius daiktus lengviau dominuojančia ranka. Taigi, lipant dešininiais spiraliniais laiptais galima kairiu petimi prisispausti prie išorinės sienos ir taip išnaudoti didesnį pakopų plotą, o dešine ranka laikyti krovinį toje nepatogioje ar net pavojingoje spiralinių laiptų pusėje. Aišku, lipant žemyn šis privalumas tampa trūkumu ir krovinį tampa patogiau nešti kaire ranka.
Bet šiais laikais kairiniai, prieš laikrodžio rodyklę besisukantys spiraliniai laiptai irgi yra labai dažni ir lipantiems aukštyn suteikia galimybę dešine ranka įsikibti į ranktūrį. Atrodo, dauguma apžvalgos bokštų Lietuvoje turi kairinius spiralinius laiptus. Tiesiog nėra tradicinės ar standartinės spiralinių laiptų sukimosi krypties.
