Seni pastatai yra labai įdomūs, ypač jei domitės architektūra ar senosiomis statybų technologijomis. Gerai, kad jie restauruojami, tačiau sutvarkytų fasadų tinke dažnai paliekami dideli tarpai, pro kuriuos matomos nepridengtos pastato sienos. Tokios angos tinke matomos ir eksterjere, ir interjere. Kodėl?

Vilniaus arkikatedros bokštas su angomis tinke.

Įsižiūrėję į senesnius pastatus galime pastebėti daug įdomių detalių. Pavyzdžiui, ar žinote, kas yra tie S formos metaliniai daiktai ant kai kurių senų pastatų sienų? Kodėl Anglijoje kartais galima pamatyti vingiuotų mūrinių tvorų, o Geteborge gausu medinių pastatų su mūriniu pirmuoju aukštu?

Tie tarpai istorinių pastatų dekore kartais yra didesni, kartais – mažesni. Pavyzdžiui, šią angą Istorinės prezidentūros sienos tinke lengva ir pražiopsoti, nes ji yra maža, gana aukštai ir ne fasadinėje sienoje:

Anga Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų tinke Kaune.

Vilniaus arkikatedros varpinės dekoras turi daug mažesnių ir didesnių tarpų, pro kuriuos matomas sienų mūras.

Tai – vadinamosios atodangos. Tai gali būti angos tinke, dažuose ar kitokiame dekoro sluoksnyje. Jų paskirtis, galima sakyti, yra vizualinė-šviečiamoji.

Istoriniai pastatai ne visada buvo saugomas paveldas. Visi pastatai kažkada buvo nauji ir buvo keičiami pagal poreikį, madas, besikeičiantį estetikos suvokimą ir ekonominę situaciją. Tinkas ant Vilniaus arkikatedros varpinės yra daug naujesnis nei pati varpinė, todėl vietomis jis yra pašalintas, atidengiant senesnį statinio vaizdą. Kitaip tariant, atodangų paskirtis – parodyti, kaip pastatai atrodė anksčiau arba kaip jie yra sukonstruoti.

Vilniaus arkikatedros varpinė turi daug tokių atodangų.

Žinoma, tuomet kyla klausimas – kodėl tinkas nepašalinamas visai? Na, jis saugo konstrukcinę pastato dalį nuo aplinkos poveikio. Be to, restauruojant pastatą visada kyla klausimas iki kokio laikmečio jis turi būti atkurtas. Tas varpinės bokštas buvo lipdomas kaip koks kregždės lizdas ir su laiku vis keitėsi. Kiek tų pokyčių reikia pašalinti? Visi jie yra pastato istorijos dalis, todėl geriau juos parodyti. Kad ir tokiomis atodangomis, kurios lakią vaizduotę turintiems turistams padeda įsivaizduoti, kaip bokštas atrodė, kai buvo prie Gedimino pilies (apatinė bokšto dalis) ar renesanso laikais (tai rodo aukščiau esančios atodangos).

Interjeruose atodangos dažnai parodo ankstesnį dekorą, kuris vėliau buvo paslėptas po tinku, senus dažus, akmenis, mūro raštus.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia