Suzukos lenktynių trasa yra vienintelė Formulės 1 kalendoriuje pasižyminti aštuoneto forma. Tai – ypatingas trasos bruožas, dėl kurio vienoje vietoje bolidai viaduku važiuoja virš savo varžovų. Bet tokių vietų Suzukos trasoje galėjo būti net trys.
Ar žinote, kuri F1 trasa turi lėčiausią posūkį? O kodėl daugumos F1 trasų kryptis yra pagal laikrodžio rodyklę?
Štai kaip atrodo Suzukos trasos schema:
Suzukos trasa atidaryta 1962 metais kaip Honda bandymų poligonas. Soichiro Honda manė, kad jo vardo markės dominavimui automobilių pasaulyje būtina gera bandymų trasa, kurioje, žinoma, galėtų vykti ir tarptautinės lenktynės. Jis kreipėsi į olandą Johannesą Hugenholtzą, kuris vėliau išgarsėjo kaip nuostabių lenktynių trasų kūrėjas. Hugenholtzas į Suzukos trasą įdėjo labai daug visko – tik pažiūrėkite, kiek skirtingų posūkių joje yra! Anksčiau toje vietoje buvo ryžių laukai, o dabar ten – vienas įsimintiniausių automobilių sporto objektų pasaulyje.
Ir iš tikrųjų ten yra labai daug skirtingų posūkių. Vingiuotas lėtesnes Suzukos dalis keičia ilgi greiti posūkiai, apkraunantys bolidų aerodinaminius komponentus. Tuomet seka aštrią viršūnę turintys posūkiai, ilgos tiesiosios, kilpa. Iš tikrųjų, per savo istoriją Suzukos trasa buvo keičiama ne kartą, kad tik būtų lėtesnė, nes originalioje trasoje F1 bolidai pasiekdavo nesaugiai aukštą greitį. Laikais kai techninio aptarnavimo juosta neturėjo greičio apribojimų (ar galite tai įsivaizduoti?!) pasikeisti ratų bolidai lėkdavo 300-320 km/val. greičiu.
Štai kaip Suzukos trasa atrodė pirmuosius du savo istorijos dešimtmečius:
Dabar Suzukos trasa yra 5,8 km ilgio. Bolidai per įprastas Grand Prix lenktynes įveikia 53 ratus arba vos daugiau nei 307 km. Daugybei lenktynininkų, įskaitant keturis kartus pasaulio čempioną Sebastianą Vettelį, tai yra mėgstamiausia trasa F1 kalendoriuje.
Bet pakalbėkime apie vieną įsimintiną Suzukos trasos detalę, kurią sunku gerai įvertinti stebint F1 lenktynes televizoriaus ekrane – tą dviejų lygių sankryžą.
Siekdamas išnaudoti natūralų vietovės reljefą ir į vieną trasą įterpti įvairių posūkių, Hugenholtzas Suzukoje suprojektavo viaduką. Tai – ir įdomi detalė lenktynių trasai, ir papildoma dimensija trasos išdėstymui santykinai siaurame sklype. Suzukos trasa yra viena iš dviejų aštuoneto formos trasų visame pasaulyje, turinčių FIA pirmos kategorijos licenciją. Kita tokia trasa yra Fiorano, Italijoje, bet ten Formulės 1 Grand Prix lenktynės nevyksta. Abu Dabio techninio aptarnavimo juosta lenda po trasa, bet tai yra visai kitokia detalė – tą atkarpą bolidai įveikia 1-2 kartus per lenktynes.
Įdomu tai, kad pirminiai Suzukos trasos eskizai, Hugenholtzo nupiešti 1960 metais, numatė net tris viadukus. Starto-finišo tiesioji būtų buvusi ilgas greitas posūkis (panašiai kaip Monake) ir pirmajame posūkyje būtų susisukęs į mazgą – du viadukai būtų buvę vienas paskui kitą. Trečiasis buvo numatytas ten, kur dabartinis ir yra įrengtas. Su trimis viadukais Suzukos trasa būtų buvusi absoliučiai unikali – jokia kita F1 standartus atitinkanti trasa tokių vingių neturi. Aišku, klausimas ar tokios konfigūracijos trasa būtų atitikusi F1 saugumo standartus.
Kalbant apie saugumą, 2014-ųjų Japonijos Grand Prix buvo pažymėta tragiška avarija. 43-iajame rate Jules Bianchi išlėkė iš šlapios Suzukos trasos ir trenkėsi į traktorių, kuris dirbo prie anksčiau toje vietoje avariją patyrusio Sauber bolido. Bianchi buvo operuotas, bet taip ir nepabudęs iš komos mirė 2015-ųjų liepos 17 dieną, būdamas vos 25 metų amžiaus. Iki šiol tas 2014-ųjų incidentas yra paskutinė F1 avarija pasibaigusi mirtimi ir vienintelis toks 21-ajame amžiuje.
Beje, šalia Suzukos trasos (jos viduje) anksčiau buvo nedidelė kūdra, į kurią yra įlėkęs ne vienas motociklas ir automobilis. Ją teko pašalinti, nes ten pradėjo veistis vėžliai, kurie drąsiai lipo ant asfalto pasišildyti.
.jpg){kind=link}
