Geras kasdienis automobilis privalo būti manevringas. Galimybė apsisukti ribotoje erdvėje neįsijungiant atbulinio bėgio yra labai svarbi, ypač važinėjant mieste. Formulės 1 bolidams tai ne taip svarbu, nes apsisukti 180 laipsnių jiems reikia retai.

2023-iųjų Formulės 1 bolidai yra maždaug 5,5 metrų ilgio, 2 metrų pločio ir turi 305 mm pločio priekines padangas. (nabtifal, Wikimedia(CC BY 2.0)

F1 bolidai turi atbulinį bėgį. Jį įjungti nėra visai paprasta – jis nėra įjungiamas įprastomis pavarų perjungimo mentelėmis, kad tik nebūtų įjungtas netyčia. Jei tik yra vietos, Formulės 1 vairuotojas bandys apsisukti prasukdamas galinius ratus ir, kaip sakoma, piešdamas saulę (na, pusę jos) – tai yra greičiausias būdas apsukti tokio dydžio lenktyninę mašiną. To įprastai prireikia išlėkus iš posūkio į asfaltuotą saugumo zoną.

Sportiniai automobiliai įprastai pasižymi tiesiog siaubingu manevringumu, kai reikia apsisukti. Tačiau ir jie važinėja keliais, kartais turi prisiparkuoti ar apsisukti kokio miesto gatvėje. Tuo tarpu F1 bolidų kūrėjai į tai daug dėmesio nekreipia – apie parkavimąsi ankštose aikštelėse ar apsisukimą akligatvyje jie tikrai negalvoja. Todėl labai tiksliai F1 bolido apsisukimo spindulio pasakyti neįmanoma – tie duomenys neskelbiami ir tikriausiai net nėra žinomi, nes nėra priežasčių tai apskaičiuoti ar išbandyti.

Fairmont posūkis Monako Grand Prix trasoje. Aišku, nufotografuotas ne lenktynių metu. (Alexander Migl, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

F1 bolidai nešioja labai plačias padangas, kurios neišvengiamai riboja apsisukimo spindulį. Be to, vairo pasukamumas nėra toks didelis, nes kokpite tiesiog nėra daug vietos, pats vairas nėra sukurtas taip, kad būtų sukamas aplink, o ir važiuoklės komponentai yra gana dideli. Taigi, inžinieriai suderina bolido vairo mechanizmą taip, kad jis galėtų įveikti patį aštriausią sezono posūkį, kuris yra Monake – geresnio apsisukimo spindulio F1 automobiliams ir nereikia.

Fairmont viešbučio posūkis Monako Grand Prix trasoje yra lėčiausias ir aštriausias visame sezone. Ir taip yra vien todėl, kad Monake F1 vairuotojai varžosi siaurose istorinėse gatvėse – kai kuriamos tikros lenktynių trasos, tokie ypatingai aštrūs posūkiai nėra formuojami. Fairmont kilpą šiuolaikiniai bolidai įveikia 48 km/val. greičiu, o kartais ir dar lėčiau. Vairuotojai čia suka vairą viena ranka, nes išlaikyti abi rankas standartinėse padėtyse yra neįmanoma. Anksčiau, kai tai buvo leidžiama, komandos specialiai Monakui boliduose montavo greitesnius vairo mechanizmus.

1932-iųjų Monako Grand Prix. Tuomet bolidai buvo gerokai mažesni. (Alexander Migl, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Fairmont viešbučio posūkis yra apie 30 metrų pločio, matuojant tarp išorinių sienų. Idealiu atveju, Formulės 1 vairuotojas bandys išnaudoti visą tą erdvę, kad išlaikytų didesnį greitį. Tačiau kartais tai yra neįmanoma dėl susidarančių spūsčių, šlapios dangos ar drąsių varžovų, kurie bando pralysti vidine posūkio dalimi. Pagal tai galime nuspręsti, kad šiuolaikiniam Formulė 1 automobiliui įmanoma apsisukti 20 metrų pločio erdvėje. Tikriausiai pavyktų ir šiek tiek siauresniame plote, bet F1 bolido apsisukimui iš tikrųjų reikia beveik 20 metrų erdvės. Ir būtent todėl, kad šie automobiliai yra ilgo, platūs, turi plačias padangas, o mažesnis apsisukimo spindulys nėra reikalingas.

Anksčiau Fairmont kilpa buvo vienas iš lenkimui tinkamų taškų Monako Grand Prix trasoje, nes F1 automobiliai buvo gerokai siauresni. Ir dabar drąsus atletas stabdymo zonoje gali pabandyti įkišti bolido nosį į vidinę Fairmont viešbučio kilpos dalį, bet tai yra gana pavojinga ir yra didelė rizika netekti priekinio sparno.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia