Pažvelgus į skrendantį sraigtasparnį jo rotorius atrodo kaip permatomas diskas. Apibūdinti jo sukimosi kryptį gali būti gana sunku. Tačiau daugumos sraigtasparnių sraigtai sukasi ta pačia kryptimi – prieš laikrodžio rodyklę. Tuo tarpu sovietiniai/rusiški sraigtasparniai turi į priešingą pusę besisukančius rotorius. Kodėl?
Kalbant apie sukimosi kryptį, ar žinote, kodėl visos vėjo jėgainės sukasi pagal laikrodžio rodyklę? Tikrai, atkreipkite dėmesį. Dar keisčiau tai, kad beveik visi automobilių varikliai sukasi pagal laikrodžio rodyklę – juk gamintojų yra labai daug, kodėl jie laikosi to paties standarto? Galiausiai, įdomu ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje ne tik automobiliai važinėja kita kelio puse, bet ir betonvežių būgnai sukasi į priešingą pusę – kodėl taip yra?
Didžiausi sraigtasparnių gamintojai pasaulyje yra įsikūrę Vakarų šalyse – Airbus, Leonardo, Bell, Sikorsky, Boeing daugiausia veikia Europoje ir JAV. Kaip galite įsivaizduoti, kartu jie kasmet pagamina tūkstančius sraigtasparnių tiek civiliams, tiek kariuomenėms. Tie sraigtasparniai yra labai skirtingi, bet visi turi šį tą bendro – jei pagrindinis sraigtas yra vienas, pažvelgę iš viršaus pamatytumėte, kad jis sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Sovietiniai/rusiški sraigtasparniai, tokie kaip jums labai gerai pažįstamas Mi-8, šiuo atžvilgiu yra visiškai kitokie – jų sraigtai sukasi pagal laikrodžio rodyklę (vėlgi, žiūrint iš viršaus).
Tai – įdomus faktas. Bet nėra taip, kad viena ar kita kryptis būtų objektyviai geresnė. Sraigto mentys tiesiog pjauna orą, kuria keliamąją jėgą ir kelia orlaivį aukštyn. Visiškai nesvarbu, į kurią pusę sukasi sraigtas. Pats sraigtas, aišku, yra kryptinis – jei jis dėl kažkokios priežasties pradėtų suktis atbulai (na, priešingai nei numatė gamintojas), sraigtasparnis būtų spaudžiamas prie žemės, vietoje to, kad pakiltų. Bet taip nebūna.
Tai kodėl vakarietiški sraigtasparniai šiuo požiūriu yra vienodi? Tai yra susiję su tradicija ir pilotų mokymu. Sraigtasparnių pramonės aušroje įvairovės šiuo klausimu buvo daugiau. Pagal laikrodžio rodyklę sukosi ir, pavyzdžiui, prancūziškų sraigtasparnių (visa Alouette serija) sraigtai. Vėliau kompanijos jungėsi ar bankrutavo, didelių žaidėjų skaičius mažėjo ir nusistovėjo toks standartas. Išskyrus Sovietų Sąjungą, kur sraigtasparniai kurti, galima sakyti, atskirai, bet žvalgantis į europiečių konstrukcijas, ypač prancūzų techniką. Pirmasis masinės gamybos sovietinis sraigtasparnis Mi-1 turėjo pagal laikrodžio rodyklę besisukantį sraigtą ir nustatė iki šiol besitęsiantį sovietų/rusų sraigtasparnių standartą.
O standartai geri tuo, kad palengvina komponentų (sraigtų, transmisijų) gamybą. Juk sraigto sukimosi kryptis paveikia visą sraigtasparnį. Dauguma sraigtasparnių turi uodegos rotorius, kurie kompensuoja pagrindinio sraigto kuriamą sukimo momentą. Kai pagrindinis sraigtas ūžia prieš laikrodžio rodyklę, fiuzeliažas nori suktis priešinga kryptimi ir uodegos rotorius turi tam pasipriešinti (nors kai kurie sraigtasparniai jo net neturi). Jei sraigtas sukasi priešinga kryptimi, ir uodegos rotorius turi dirbti atitinkamai. Kitaip tariant, visas sraigtasparnis turi veikti kaip viena darni sistema ir tos sistemos dalių standartizavimas yra tiesiog gera idėja. Be to, pilotai yra mokomi ką daryti sulūžus uodegos rotoriui ir ą procedūra priklauso nuo pagrindinio sraigto sukimosi krypties.
Taigi, daugumos vakarietiškų sraigtasparnių (taigi, ir daugumos pasaulyje) sraigtai sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o sovietinių/rusiškų, senų prancūziškų ir kiniškų – pagal. Ir taip yra dėl tradicijos ir siekio standartizuoti gamybą, priežiūrą ir pilotų ruošimą.
