Jūs tikrai žinote, kam skirtos tos plonos linijos ant galinio jūsų automobilio stiklo – tai yra integruotas šildytuvas, padedantis kovoti su ledu ir rasojimu. Tai toli gražu nėra naujas išradimas. Bet iš ko jos pagamintos?
Integruotas elektrinis šildytuvas stiklą nutirpdo ir džiovina labai efektyviai. Tai kodėl priekinis automobilio stiklas nėra šildomas taip kaip galinis? Yra ir kitų su stiklais susijusių keistenybių – ar žinote, kodėl galinis sedano stiklas neturi valytuvo? O kas ir kada pradėjo į automobilius montuoti šildomas sėdynes?
Galinio stiklo šildytuvas veikia gana paprastai. Per tas juostas leidžiama silpna elektros srovė. Dėl varžos jos pradeda šilti ir nutirpdo arba džiovina stiklą. Dauguma automobilių turi ant stiklo paviršiaus atspausdintas juostas, kurios pasižymi ruda spalva. Tačiau kai kurie prabangesni automobiliai turi sunkiai įžiūrimus ypatingai plonus volframo laidus, kurie veikia lygiai taip pat. Dauguma automobilių turi taip šildomą galinį stiklą ir veidrodėlius, retesni taip šildo ir šoninius langus ar net priekinį stiklą. Žinoma, jei priekinis stiklas turi tokį elektrinį šildytuvą, tų rudų linijų ten tikrai nebus – tuomet būtinai naudojamos tarp laminuoto stiklo sluoksnių įterptos volframo gijos.
Tokį stiklo šildytuvą savo automobilių pirkėjams dar septintajame dešimtmetyje pradėjo siūlyti Ford kompanija. Iš pradžių tai buvo mokamas pasirinkimas papildomos įrangos užsakymo lapuose, bet labai greitai tai tapo automobilių pramonės standartu. Tai – didelis privalumas, ypač šaltesnio klimato šalyse, todėl jau aštuntajame dešimtmetyje net ir pigesni automobiliai turėjo šildomus galinius stiklus. Plonos rudos linijos tapo neatskiriama automobilio išvaizdos dalimi, nors kažkaip išmokome jų nebematyti. Tik iš ko jos pagamintos?
Tos stiklo šildymo linijos, žinoma, turi būti pakankamai tvirtos, plonos ir laidžios elektrai. Taigi, gamintojai jas tiesiog atspausdina ant stiklų naudodami metalu praturtintą keramiką. Įprastai tai – sidabro-keramika. Sidabras, atrodo, tam turėtų būti per brangus, bet jo ten visai nedaug. Sidabras pasižymi aukštu laidumu elektrai ir gerai atlaiko aukštą temperatūrą, kuri keramiką tik sustiprina. Tai yra labai svarbu dėl to, kad tos šildymo linijos atspausdinamos prieš stiklą grūdinant karščiu. Varis yra pigesnis, bet neatlaikytų to gamybos proceso.
Sidabro keramika yra stebėtinai ilgaamžiška medžiaga – 50 metų senumo automobiliai dažnai turi puikiai veikiančius galinio stiklo šildytuvus. Nebent, aišku, kas nors tas linijas subraižo. Jos atspausdinamos vidinėje stiklo pusėje, bet ką nors neatsargiai dedant ant palangės ar tiesiog valant stiklą jas tikrai įmanoma mechaniškai pažeisti.
Tiesa, tokias atspausdintas linijas įmanoma sutaisyti elektrai laidžiais dažais. Tuo tarpu pažeisti volframo laidai, įterpiami į laminuotus stiklus, yra geriau apsaugoti, bet pažeidimo atveju negali būti sutaisyti.
