Lėktuvų susidūrimai su paukščiais yra labai pavojingi ir yra sukėlę ne vieną avariją. Dažniausiai tai įvyksta jautriausiose skrydžio stadijose – leidžiantis arba kylant. Tačiau paukščiai pakyla ir gana aukštai. Kokia didžiausiame aukštyje lėktuvas kada nors yra susidūręs su paukščiais?
Lėktuvai, beje, turi garsinį signalą, bet gyvūnų juo iš kelio nevaiko. Tuo tarpu prie automobilių tvirtinami švilpukai, tariamai baidantys stirnas iš kelio, tiesiog neveikia.
Kilimas ir tūpimas yra jautriausios skrydžio fazės. Kadangi lėktuvas yra nedideliame aukštyje, įvykus kokiai nors nelaimei – gedimui ar susidūrimui su paukščiais – nėra daug laiko ir erdvės pakeisti skrydžio kursą ir saugiai nutūpti avariniu būdu. Tačiau būtent arčiau žemės susidūrimai su paukščiais įvyksta dažniausiai, nes šie gyvūnai dažnai laikosi santykinai nedideliame aukštyje, kur yra jų maistas ir lizdai.
Kai kurie paukščiai pakyla gana aukštai. Dėmėtieji grifai, gyvenantys Afrikoje, pagal šį rodiklį yra rekordininkai – šios rūšies atstovas yra užfiksuotas ir 11,3 kilometrų aukštyje. Pilkoji gervė, puikiai pažįstama ir mums Lietuvoje, Himalajuose pakyla virš visų kalnų į maždaug 10 km aukštį. Gulbių giesmininkių pulkas virš Airijos buvo užfiksuotas skrendantis 8,2 km aukštyje. Net ir mūsų gandrai migruodami kartais peržengia 4 km aukščio ribą. Paukščiai į tokį stulbinantį aukštį pakyla naudodamiesi termikais – kylančio šilto oro srovėmis.
Lėktuvų susidūrimai su paukščiais tikrai įmanomi ir didesniame aukštyje. Taigi, atsakykime į pagrindinį šio straipsnio klausimą.
Iš tikrųjų, atsakymą jūs jau skaitėte. Kaip žmonės užfiksuoja paukščių skrydžio aukščio rekordus, kai paukščiai neturi altimetrų ir savo pasiekimais nesigiria? 1973 metų lapkričio 29 dieną virš Dramblio Kaulo Kranto komercinis lėktuvas susidūrė su paukščiu. Smūgis apgadino vieną lėktuvo variklį ir privertė pilotus jį išjungti. Tačiau lėktuvas gali nusileisti ir su vienu išjungtu varikliu (tai greičiausiai buvo DC-8 su net keturiais varikliais), todėl katastrofos buvo išvengta. Paukštis buvo identifikuotas pagal jo liekanas – tai buvo dėmėtasis grifas.
Net ir ne tokie galingi dideli paukščiai gali sukelti problemų lėktuvas kelių kilometrų aukštyje. 1962 metais keturių variklių turbopropelerinis Lockheed L-188 Electra maždaug 6,4 km aukštyje virš Nevados susidūrė su paukščiu. Įgula iš pradžių pamanė, kad tai buvo koks nors erelis ar kitas plėšrus paukštis, o išsigandę keleiviai teigė, kad girdėjo nedidelį sprogimą. Paaiškėjo, kad lėktuvo uodega pataikė į neįprastai aukštai pakilusią didžiąją antį – ir Lietuvos upėse, ežeruose ir kūdrose sutinkamą paukštį. Skrydis buvo tęsiamas įprastai, bet vėliau lėktuvą reikėjo šiek tiek paremontuoti.
Kaip visada tokiuose straipsniuose, reikia pabrėžti, kad komercinė aviacija yra saugus keliavimo būdas. Lėktuvų susidūrimai su paukščiais yra gana reti ir dažniausiai baigiasi tik nemaloniu kvapu salone ir detalia apžiūra sugrįžus ant žemės. Katastrofų, žinoma, pasitaiko, bet taip retai, kad neverta keliaujant apie tai galvoti. Apie tai galvoja oro uostai, kurie dažnai vaiko paukščius.
