Bent jau filmuose tai tikrai esate matę. Policijos pareigūnas pamato bėgantį įtariamąjį ir balsu liepia jam stoti. Kai aišku, kad žodžių nepakaks, jis į orą paleidžia kelis įspėjamuosius šūvius. Bet ar taip daryti protinga? Juk fizika Žemėje veikia paprastai –tai kas pakyla, turi ir nusileisti.
Beje, ar žinote, kad tušti šoviniai tikrai nėra visiškai tušti? O kodėl šovinių tūtelės įprastai gaminamos iš žalvario? Jums tikrai bus įdomu paskaityti ir apie tai, kuo šiuolaikinis bedūmis parakas skiriasi nuo to, kuris buvo naudojamas anksčiau.
Į orą šaudoma ne tik stabdant nusikaltėlius, ir ne tik pistoletais. Tikrai esate matę vaizdo įrašų, kuriuose žmonės kažką švenčia į orą paleisdami kelias automatinio šautuvo salves. Kai kuriuose pasaulio kraštuose, kaip matyti iš tų įrašų, tai kartais daroma ir tankiai apgyvendintose vietose. Bet ar tai pavojinga? O gal krentanti kulka savyje nebeturi tiek jėgos, kad sužeistų žmogų?
Nors tiesiai į viršų paleista kulka turi kovoti su Žemės trauka, oro pasipriešinimas vis tiek yra labiausiai jos greitį mažinantis faktorius. Paprastai tariant, tai reiškia, kad kulka pakyla pakankamai aukštai. Mažesnio kalibro, ne tokie galingi ginklai gali švystelti kulką į 300-500 metrų aukštį, o štai galingas medžioklinis šautuvas gali paleisti ir 3 km aukščio šūvį. Dar galingesnis snaiperio šautuvas šaudytų dar aukščiau. Pasiekusi maksimalų aukštį, kulka sulėtėja iki nulio ir pradeda savo kelionę atgal.
Atsakymas į atraštėje užduotą klausimą bet kuriuo atveju yra didelis TAIP! Reikalas tas, kad kulka vis tiek pasiekia pakankamai didelį greitį. 1947 metais JAV generolas Julianas Hatcheris po bandymų apskaičiavo, kad tiesiai į viršų paleista M1 Garand šautuvo kulka pasiekia 2,7 km aukštį ir grįždama pasiekia didesnį nei 91 metro per sekundę greitį. Šis greitis neprilygsta įprastai horizontaliai paleistos kulkos greičiui, bet yra daugiau nei pakankamas žmogui sužeisti. Kad ir mirtinai. Aišku, tai dar priklauso nuo to, ar kulka ore vartosi, ar yra blaškoma vėjo, ar ji sunki (mažesnio kalibro kulkos nėra tokios pavojingos). Bet vis tiek TAIP!
2007 metais moksliniame žurnale „The Annals of Thoracic Surgery“ irgi užduotas šis klausimas. Straipsnyje aprašytas atvejis, kai 47 metų vyras Naujųjų metų naktį stebėjo fejerverkus, kai į jo krūtinę pataikė tiesiai iš viršaus atskriejusi pistoleto kulka. Jam pasisekė – nors prireikė 9 valandų operacijos, jis išgyveno ir pasveiko. Bet sužeidimai buvo rimti, nes keliaudama tiesiai žemyn kulka rado kelią į žmogaus pilvo ertmę ir išdraskė nemažą jo kūno dalį.
2017 metais, irgi Naujųjų metų naktį, žinomas Teksaso politikas Armando Martinezas grįžtančios šautuvo kulkos buvo sužeistas į galvą. Kulkos fragmentas prakirto kaukolę ir įstrigo prie smegenų. Prireikė operacijos, bet Martinezas išgyveno. Žinoma, abu šie atvejai buvo susiję su tuo, kad kažkas Naujuosius švenčia šaudydamas į orą. Vėliau Martinezas stengėsi griežtinti įstatymines nuostatas, kurios draudžia šaudyti į orą pramogai.
Tokių atvejų yra daugybė ir ne visi baigiasi laimingai. 1994 metais publikuotas tyrimas identifikavo 118 žmonių, sužeistų į orą paleistų šūvių ir net 32 % jų neišgyveno. Grįžtanti kulka lengvai gali nužudyti žmogų. Tokie atvejai reti tik todėl, kad tikimybė, kad kulka į ką nors pataikys, nėra didelė (bet nėra ir nulinė). Įstatymai daugelyje šalių draudžia nesaugų ginklų naudojimą pramogai. Karo metu dronus ir sparnuotasias raketas pleškina priešlėktuviniai ginklai ir kulkosvaidžiai – tos kulkos irgi sugrįžta. Tačiau tuomet vertinama, kad taikinys yra pavojingesnis nei priemonės jam sunaikinti.
