Užsiožiavęs dyzelinis variklis staiga ima suktis kaip pašėlęs, visiškai nereaguodamas į akceleratorių ar net degimo spynelę. Jis sukasi maksimaliais sūkiais, savo kaukimu pranešdamas, kad jį ištiko tai, kas techniškai vadinama persuka, bet geriau žinoma rusišku žodžiu „raznosas“.
Ar žinote, kas yra hidrosmūgis, ištinkantis automobilius, kurie pabando važiuoti per apsemtas gatves? O kodėl gamintojai dažnai nerekomenduoja vilkti sugedusių ar išsikrovusių elektromobilių?
Dyzelinio variklio persuka (avarinis įsisukimas, „raznosas“) yra labai rimtas ir staigus gedimas, dėl kurio gali tekti nurašyti automobilio variklį. Tai įvyksta staiga – be jokio vairuotojo įsikišimo variklis įsisuka iki maksimalių sūkių, spjaudosi dūmais, kaukia ir nebereaguoja į akceleratorių ar degimo spynelę. Jei nesate girdėję apie persuką, šis įvykis jus stipriai išgąsdins, nes variklis tarsi apsėstas kauks tol, kol susinaikins. Jei veiksite greitai, yra galimybė jį išgelbėti, bet laiko tam bus visai mažai.
Kas yra dyzelinio variklio persuka?
Dyzelinio variklio persuka ar avarinis įsisukimas – tai gedimas, kuomet dėl nevaldomo degalų tiekimo variklis pasiekia labai aukštus sūkius ir nebepaklūsta įprastiems valdymo mechanizmams.
Dyzelinis variklis nėra išrankus degalams – prastos kokybės dyzelinas, žibalas, aliejus ar net variklio alyva puikiai tinka jo skoniui. Aišku, kai naudojami nekokybiški degalai, prastėja variklio efektyvumas, jis greičiau dėvisi, gali įvykti gedimas, bet gatvėje yra nemažai dyzelinių automobilių, kurių bakuose teliuškuoja atskiesta panaudota variklių alyva ar aliejus iš mėgstamiausio kebabų kiosko.
Benzininiame variklyje degalų ir oro mišinys uždegamas elektros kibirkštimi – tam naudojamos degimo žvakės. Tuo tarpu dyzelinis variklis veikia kiek kitaip – jis įsiurbia orą ir jį suslegia, o tada į jį įpurškiami degalai. Suspaustas oras įkaista, todėl vos tik į jį įpurškiami degalai, mišinys užsidega – degimo žvakių tam nereikia. Vairuotojui nuspaudus akceleratorių, į cilindrų degimo kameras purškiama daugiau degalų ir variklis ima suktis greičiau. Kuo labiau spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, tuo daugiau degalų purškiama į variklį ir tuo greičiau jis sukasi.
Dyzelinio variklio persuka įvyksta tada, kai variklį pasiekia nekontroliuojamas degalų srautas. Tarsi kas nors būtų nuspaudęs akceleratorių taip, kad jo būtų neįmanoma pajudinti. Dyzeliniame automobilyje yra yra du skysčiai, kuriuos variklis gali vartoti su didžiausiu apetitu – dyzelinas ir alyva. Jei vienas iš jų ima nevaldomai, ne pagal vairuotojo norus, plūsti į degimo kameras, įvyksta persuka.
Dėl ko įvyksta persuka?
Persuka įvyksta dėl nevaldomo tepalų ar degalų tekėjimo į dyzelinio variklio degimo kameras. Šis procesas yra nevaldomas įprastomis priemonėmis – nesvarbu, ką vairuotojas daro ar bando daryti su akceleratoriumi ar degimo spynele.
Automobilinių variklių atveju, persuka beveik visada įvyksta dėl sugedusio turbokompresoriaus. Tai yra mechaninė detalė ir joje irgi cirkuliuoja alyva. Susidėvėjęs ar tiesiog sugedęs turbokompresorius varikliui gali netyčia pasiūlyti tepalų ir taip užkurti nekenčiamą persuką.
Alyvos paragavęs variklis ims suktis greičiau, tuo pačiu greičiau sukdamas ir turbokompresorių, kuris tuomet lyg kokia pompa į cilindrus puršks vis daugiau alyvos. Variklis staiga pasieks tokias apsukas, kokių gamintojas nebuvo numatęs, ir nebereaguos į vairuotojo komandas. Jei niekas nieko nedarys, persuka galiausiai sunaikins variklį – jis sudegins visus savo tepalus, o be jų trintis ir karštis tiesiog laimės. Arba kas nors tiesiog subyrės dėl per didelių apkrovų.
Degalai – šiuo atveju, alyva – į degimo kameras keliaus dėl turbokompresoriaus gedimo, o turbina nėra tiesiogiai valdoma vairuotojo. Persuka yra visiškai nepriklausomas procesas, niekaip nesusijęs su įprastu akceleratoriaus, degalų ar elektros sistemos darbu. Net ir ištraukus raktelį iš spynelės (jei tokia yra) persuka nesustos, nes, kaip minėta, dyzeliniam varikliui elektros sistemos nereikia.
Kaip sustabdyti persuką?
Įprastam vidaus degimo varikliui reikia oro ir degalų. Kadangi sustabdyti alyvos tiekimo nepavyks, reikia stabdyti orą – variklį reikia uždusinti. Geriausia tai padaryti kuo nors užkemšant oro filtro dėžę – tai galima padaryti kokia nors striuke ar kitu didesniu audeklu. Teoriškai tam įmanoma panaudoti ir anglies dvideginio gesintuvą, bet reikia veikti greitai ir tiesioginis fizinis dusinimas yra patikimesnis būdas.
Prisiminkite, kad elektros atjungimas (akumuliatoriaus pašalinimas, degimo išjungimas) nepadės. Nepadės ir dyzelino žarnelių atjungimas, nes variklis tuo metu degins ne jį.
Tiesa, stacionariuose pramoniniuose varikliuose persuka kartais įvyksta ir dėl degalų sistemos gedimų ar net išorinių problemų (pavyzdžiui, degių dujų nutekėjimo gamyklos viduje). Tais atvejais naudojami kiti protokolai, bet vairuotojams jie nėra aktualūs. Automobilinio variklio persuką reikia tiesiog dusinti. Deja, tai pavyksta ne visada – kartais didesnės mašinos (traktoriai, sunkvežimiai) nepalieka galimybių tokioms gelbėjimo operacijoms.
Tiesa, egzistuoja ir kitas būdas persukai nutraukti, bet jis veikia tik automobiliuose su mechanine transmisija, yra nerekomenduojamas ir turėtų būti naudojamas tik atvejais, kai nebėra kito pasirinkimo. Galima pasirinkti aukščiausią pavarą ir, laikant visiškai nuspaustą stabdį, staiga atleisti sankabos pedalą. Tai turėtų užgesinti pasiutusį variklį. Šis metodas teoriškai yra greitesnis (nereikia atidarinėti kapoto, ieškoti oro įsiurbimo sistemos ir kuo ją užkimšti), bet yra didelė transmisijos pažeidimo tikimybė.
Gera techninė priežiūra – laiku keičiama alyva, neignoruojami gedimai – padeda sumažinti persukos riziką. Gamintojai taip pat turi būdų, kaip padėti varikliui to išvengti. Apskritai, tai yra retas gedimas, bet jis yra pavojingas ir gali tapti priežastimi, kodėl atsisveikinsite su savo automobiliu. Tiesa, net ir sustabdžius persuką automobilį teks remontuoti – šis įvykis visada reiškia tai, kad kažkas yra rimtai sugedę.
