Didžiojoje pasaulio dalyje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, kaip ir Lietuvoje. Tačiau yra valstybių, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse. Jos dažnai turi kaimynes, kuriose eismas vyksta priešinga kryptimi, todėl sienos kirtimas tarp tokių valstybių tikrai yra neįprastas. Kaip atrodo tokias šalis jungiantys greitkeliai?
Klausimas išties yra neeilinis ir labai svarbus. Į skirtingas puses judantys eismo srautai negali tiesiog susiduri automobiliams stengiantis pervažiuoti į kitą kelio pusę. Reikalingi unikalūs, speciliai sukurti eismo valdymo sprendimai. Pavyzdžiui, gana įdomiai atrodantys tiltai.
Iš tiesų, tokių sienų nėra daug. Jungtinėje Karalystėje važinėjama kairiąja kelio puse, tačiau į Prancūziją persikeliama keltu arba traukiniu, todėl į teisingas puses nukreipti eismo srautus nėra sunku. O štai Makao administracinį regioną su likusia Kinijos dalimi jungia tiltas, todėl atskirti ir į teisingas puses nukreipti automobilius yra kiek sunkiau. Makao yra palyginti nedidelė teritorija, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, kaip ir kaimyniniame Honkonge. Štai, kaip atrodo siena tarp Makao ir likusios Kinijos dalies:
Tai – Lotuso tiltas. Jis atrodo surištas tarsi mazgas, tačiau jį kirsti nėra labai sunku. Ši inžinerinė konstrukcija efektyviai ir saugiai atskiria eismo srautus ir leidžia automobiliams be ypatingų vairuotojo pastangų atsidurti reikiamoje kelio pusėje.
Kairiąja kelio puse važinėjama ir Gajanoje. Taip susiklostė istoriškai – tai buvusi britų kolonija. Aplinkinėse valstybėse, tarp jų ir Brazilijoje, važinėjama dešiniąja kelio puse. Taigi, sienos kirtimas reiškia ir eismo krypties pasikeitimą. Štai kaip tai atrodo:
Tokių pavyzdžių, žinoma, yra ir daugiau, tačiau inžineriniai sprendimai dažniausiai yra panašūs. Beje, Švedijoje iki 1967 metų rugsėjo 3 dienos taip pat buvo važinėjama kairiąja kelio puse. Eismo krypties pasikeitimas įvyko gana sklandžiai, daug avarijų nebuvo užfiksuota. Tačiau vairuotojams tikrai reikėjo priprasti, nes pasikeitimas įvyko staiga. Vieną dieną vairuotojai važinėja kairiąja kelio puse, o kitą turėjo atsiminti važiuoti dešiniąja. Reikėjo pakeisti ir kelio ženklus bei žymėjimą, iš naujo mokyti pėsčiuosius, ypač vaikus – juk svarbu, į kurią pusę pirmiausia pasižiūrima prieš kertant kelią.
Beje, vairuotojai, kuriems dažnai tenka važinėti tarp valstybių, kuriose eismas vyksta skirtinga kryptimi, teigia, kad priprasti prie pasikeitimo nėra sunku. Padeda tai, kad galima sekti kitų eismo dalyvių pavyzdžiu, o automobilio pedalų eilės tvarka bei pavarų perjungimo schema automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra tokios pat.
Taip pat skaitykite:
Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja?
5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje;
Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?;
Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą?
