Esame pratę prie to, kad technologijos šuoliais juda į priekį. Šiuolaikinių automobilių vidaus degimo varikliai yra labai ekonomiški, o seni – nešvarūs ir labai alkani.O gal ne? Gali būti sunku patikėti, kad dar 1988 metais Volkswagen turėjo automobilį, kuriam 100 km kelionei nereikėjo nė 2 litrų degalų. Ir tai nebuvo hibridas.

Volkswagen yra sukūrę nemažai įdomių automobilių. Passat su unikaliu W8 varikliu yra geras pavyzdys ir jį dar galite sutikti gatvėje. Tuo tarpu Volkswagen W12 yra labai įdomus, bet su juo kelyje neprasilenksite.

Antros kartos Volkswagen Polo (Gamintojo nuotrauka)

1975 metais pasirodęs Volkswagen Polo gimė tik tam, kad būtų pigus ir ekonomiškas automobilis. Tai yra tiesiog kompaktiška transporto priemonė, kuri per daug nepalengvina vairuotojo piniginės. Antros kartos Polo, gamintas 1981-1994 metais, tęsė šią paprastą filosofiją. Jis taip tapo pagrindu įvairiems Volkswagen bandymams ir inovacijoms. Viena tų inovacijų buvo G-Lader – mechaninis kompresorius, padedantis varikliui išvystyti didesnę galią. Tokie įrenginiai montuojami sportiniuose automobiliuose, kad jie būtų galingesni ir greitesni, bet padeda ir ekonomiškoms mašinoms, kad pakaktų mažesnio variklio.

Volkswagen labai pasitikėjo G-Lader technologija ir savo kompresorių ilgaamžiškumu. Tai kodėl jo neužmetus ant kokio visai mažo variklio? 1987 metais pasirodė ypatingai taupus Volkswagen Öko-Polo (Eko-Polo) su G40 kompresoriumi.

Unikalus Öko-Polo variklis – dviejų cilindrų dyzelis su kompresoriumi (Mail Man G40, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Volkswagen Öko-Polo

Laikais prieš griežtus saugumo reikalavimus automobiliai buvo lengvesni. Antros kartos Polo sveria apie 800 kg, todėl labai galingo variklio jam nereikia. Volkswagen tai matė kaip galimybę ir sukūrė 0,86 litrų dviejų cilindrų dyzelinį variklį su tiesioginiu įpurškimu. Prireikė nemažai darbo, kad jis būtų subalansuotas ir per daug nevibruotų, tačiau galiausiai jis buvo sutramdytas. Tuomet ant jo sumontuotas G40 kompresorius su elektroniniu valdymu. Taip 1987 metais gimė Öko-Polo – ypatingai taupi Polo versija.

Įprastas Polo turi mechaninę transmisiją, tačiau Volkswagen apskaičiavo, kad ypatingai mažas ir gana silpnas variklis bus ekonomiškesnis su 5 laipsnių pusiau automatine pavarų dėže. Be to, Öko-Polo gavo ir ankstyvą Stop-Start sistemą, kuri užgesindavo variklį stovint prie šviesoforo ar riedant laisva eiga. Nors tai nėra susiję su ekonomija, Volkswagen nusprendė išbandyti ir aplinką tausojančias technologijas – Öko-Polo gavo suodžių filtrą ir išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemą, turinčią sumažinti azoto oksidų (NOx) ir kitas žalingas emisijas.

1988 metais Volkswagen pagamino pusšimtį Öko-Polo ir išdalino juos įvairioms institucijoms – taip gamintojas rinko duomenis. Visi Öko-Polo yra balti, turi baltus ratų gaubtus. Öko-Polo šonus puošia ilgi vaivorykštės spalvų lipdukai. Didelių kėbulo pakeitimu Volkswagen nebandė, bet aerodinamikos vardan priekyje apačioje sumontavo mažytį aptaką. Salonas liko nepakitęs, išskyrus kompresoriaus darbo indikatorių.

Volkswagen Öko-Polo. Dabar tai – ypatingai retas šios markės modelis (Mail Man G40, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Savaime aišku, Volkswagen Öko-Polo su tuo dviejų cilindrų dyzeliniu varikliu tikrai nėra galingiausias automobilis jokioje gatvėje. Kai reikia papildomos galios, įsijungęs kompresorius prideda vos kelis kilovatus – pakelia galią nuo 20 iki 29 kW. Nors Öko-Polo sveria tik vos daugiau nei septynis šimtus kilogramų, jis nėra greitas. Kita vertus, greitkelyje jis šiaip ne taip pasiekia 138 km/val., o mažam hečbekui to tikrai pakanka. Juk svarbiausia ne greitis ar įsibėgėjimas, o degalų sąnaudos.

Gamintojo teigimu, vidutinės (!) Volkswagen Öko-Polo degalų sąnaudos yra vos 3,6 litrai 100 km. Tačiau Vokietijos žurnalo Auto Motor und Sport žurnalistai kelionėje nuo Volfsburgo iki Marselio pasiekė mažytes 1,7 l/100 km degalų sąnaudas. Aišku, jie stengėsi, važiavo vidutiniu 60 km/val. greičiu, bet tai vis tiek yra labai įspūdingas rezultatas.

Tai kur dingo Volkswagen Öko-Polo? Jis taip ir nepasiekė masinės gamybos. Volkswagen pagamino apie penkiasdešimt tokių automobilių (nors planavo 70), juos išdalino bandymams, bet nusprendė projekto nebetęsti. Dyzelinas tais laikais buvo labai pigus, todėl buvo nuspręsta, kad grubus dviejų cilindrų variklis nesulauks pirkėjų. Tačiau Öko-Polo projekto metu surinktos žinios pravertė kuriant vėlesnius itin taupius dyzelinius VW automobilius.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia