Laivo arba denio batai – tai klasiška, bet kartu ir paprasta avalynė. Tikėtina, kad laivo batus turite ir vasarą juos nešiojate, net jei nežinote, kad jie taip vadinasi. Bet ar žinojote, kad laivo batai turi šį tą bendro su žieminėmis padangomis?
Laivo batai kadaise iš tikrųjų buvo sukurti katerių bei jachtų savininkams ir tiems, kurie daug laiko praleidžia prieplaukose. O ar žinote, iš ko anksčiau buvo siuvama neperšlampama jūreivių apranga?
Štai kaip atrodo laivo arba denio batai:
Šio stiliaus batus 1935 metais sukūrė amerikietis Paulas Allingas Sperry. Jaunystėje jis tarnavo laivyne, o vėliau pamėgo medžioklę ir laisvalaikį gamtoje. Pirmasis jo tikras verslas buvo netikrų medinių ančių gamyba – jos buvo naudojamos medžioklėje tikriems paukščiams privilioti. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jis įsigijo savo pirmąjį burlaivį ir daug buriavo. Tiesa, ne visada sėkmingai – kartą paslydęs ant denio jis iškrito už borto. Tokie incidentai jūroje yra labai pavojingi. Ir nors Sperry išsisuko be sužeidimų ir sugebėjo įsiropšti atgal į laivą, jis nusprendė ieškoti sprendimų.
Sperry pastebėjo, kad šuo apledėjusia nuokalne gali bėgti beveik nepaslysdamas. Patyrinėjęs augintinio pėdas Sperry suprato, kad labai ploni grioveliai šuns pėdose padeda užtikrinti geresnį sukibimą su kietu slidžiu paviršiumi – ledu ar šlapiu deniu. Vyras greitai peiliu suraižė gumos gabalą ir priklijavo jį prie savo sportbačių padų. Išbandyti prototipą jis leido jachtos prižiūrėtojui, kuris negalėjo patikėti, kad net ir ant labai šlapio denio jis gali vaikščioti ir bėgioti nepaslysdamas. 1937 metais Sperry užpatentavo naują bato pado dizainą, o viska kita – istorija. Sperry Top-Sider prekės ženklas yra žinomas iki šiol, bet denio batus dabar gamina daugybė skirtingų kompanijų.
Laivo batai turi keletą kertinių savybių. Viršutinė jų dalis turi būti atspari vandeniui – dažniausiai ji siuvama iš odos ar storo audinio, ir yra impregnuojama vašku. Siūlės privalo būti labai tvirtos ir standžios. Galiausiai, padas turi būti pagamintas iš žymių nepaliekančios medžiagos (kaip baltos šakinių krautuvų padangos) ir turi būti suraižytas plonais grioveliais.
Sperry išradimas jau seniai išlipo iš išskirtinai praktiškos avalynės rėmų – dabar tai yra tiesiog madingi batai, dėvimi ir toli nuo vandens bei jachtų (panašiai kaip prancūzų marinière). Tiesa, nors Sperry pats sugalvojo tas plonytes zigzago įpjovas ant padų, jos vadinamos kito žmogaus vardu.
Žieminės padangos ir sipingas
Žieminės padangos turi ypatingą protektorių, sukurtą taip, kad jis efektyviau įsikibtų į sniegą, bet kartu ir neužsikimštų. Be to, žieminės padangos protektoriuje pamatysite ir daug mažyčių zigzago formos įpjovimų, kurie iš tikrųjų labai primena laivo batų padų raštą. Ir atlieka tą pačią funkciją – gerina sukibimą su slidžiais šlapiais paviršiais (pavyzdžiui, ledu). Tie įpjovimai yra vadinami sipingu ir yra senesni už Sperry išradimą.
1923 metais sipingo raštą užpatentavo amerikietis Johnas F. Sipeas. Beveik neabejojama, kad šią idėją Sipeas pirmiausia pritaikė savo batams – pjaustė padus, kad nepaslystų ant šlapių grindų. Išradėjas iškart pagalvojo apie padangas, bet tuo metu sukibimo labiausiai trūko nepripučiamoms gumos masės padangoms, kurioms sipingas tiesiog nepadėjo. Jo sūnus Harryis toliau populiarino šią idėją ir 1939 metais sipingas jau buvo matomas ir ant pneumatinių padangų. Tiesa, retai, nes tuomet naudoti gana trapūs gumos mišiniai, todėl sipingas reikšmingai trumpino tokių padangų gyvenimo laiką. Šeštajame dešimtmetyje padangų kokybė stipriai pagerėjo – išpopuliarėjo radialinės padangos, sukurti geresni gumos mišiniai – ir gamyklinis sipingas tapo populiarus.
Padangos kartais sipinguojamos (tai yra, pjaustomos) ir palikusios gamyklą, ypač kai kuriose automobilių sporto šakose. Modernios žieminės padangos turi tankų sipingo raštą, sukurtą taip, kad jos visada rastų už ko įsikibti net ant lygaus slidaus paviršiaus. Sipingas ypač padeda ant ledo ir šlapio asfalto – gerai, nes daugybėje šalių dygliuotos padangos yra uždraustos. Teoriškai sipinguotas padangų paviršius susidėvi greičiau, nes jis labiau juda ir trinasi, bet modernūs gumos mišiniai šį trūkumą paverčia nejaučiamu.
Taigi, populiarūs denio batai ir žieminės padangos turi šį tą bendro – protektoriaus raštą, kurį skirtingu metu išrado du skirtingi žmonės.