Jei tik yra pasiruošęs, Boeing 737 žvyro nebijo – kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas lėktuvas?

Jei tik yra pasiruošęs, Boeing 737 žvyro nebijo – kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas lėktuvas?

Esame pripratę, kad įprasti keleiviniai reaktyviniai lėktuvai kyla nuo lygių asfaltuotų takų. Tačiau ne visame pasaulyje oro uostai yra taip gerai įrengti. Tas pats populiarusis Boeing 737 galėjo būti paruoštas tūpimui bei kilimui oro uostuose su žvyru dengtais takais. Kaip atrodo toks žvyrui paruoštas Boeing 737?

Tikriausiai žinote daugybę lėktuvų, kurie gali drąsiai naudoti žvyrinius ar žolinius takus. Tiesą sakant, žoliniai takai plačiai naudojami ir Lietuvoje, tačiau tik mažosios aviacijos. Tuo tarpu dideli kariniai transportiniai lėktuvai, tokie kaip Boeing C-17 Globemaster III, ir ne vienas privatus verslo klasės lėktuvas vos išriedėję iš gamyklos gali naudoti ir neasfaltuotus takus. Tai juk būtina pagal jų paskirtį. Tačiau minėtas Boeing 737 yra visai kitoks lėktuvas.



Vienas iš veiksnių, nulemiančių lėktuvo galimybes naudoti neasfaltuotus takus, yra variklių padėtis. Kaip žinote, kad ir kokie tvirti būtų turboventiliatoriniai varikliai, įvairios nuolaužos, akmenys ir net paukščiai gali juos pažeisti. Kai varikliai yra sumontuoti aukščiau, tikimybė, kad jie įtrauks didesnius objektus, yra mažesnė. Minėto C-17 varikliai yra pakankamai aukštai, o štai 737 – visai prie žemės. Todėl jei pirkėjas pageidaudavo žvyriniams takams paruošto Boeing 737-200, priešais jo variklius buvo montuojami specialūs vamzdžiai, per kuriuos buvo pučiamas oras. Ši suspausto oro srovė neleisdavo susidaryti sūkuriams, per kuriuos į variklį galėtų būti įtrauktas žvyras. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, smulkios dulkės didelio pavojaus nekėlė.

Per šį vamzdį buvo pučiamas oras, kuris neleido priešais variklį susidaryti sūkuriams. (airforcefe, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kita problema yra nuo ratų kylantys smulkūs akmenukai, kurie gali ne tik patekti į variklius, bet ir apgadinti fiuzeliažą. Transportiniai lėktuvai turi sustiprintą fiuzeliažą ir gali būti aprūpinti specialiais žvyro deflektoriais. Tokius defletkorius turi ir neasfaltuotiems takams paruošti Boeing 737 keleiviniai lėktuvai. Toks įrenginys buvo aiškiai matomas tiesiai už priekinio lėktuvo važiuoklės rato. Jis neleido akmenukams pakilti nuo tako ir rėžtis į fiuzeliažo apačią. Nors šis deflektorius pasižymi pakankamai aptakia forma, jis vis tiek sumažina greitį, prie kurio galima išskleisti lėktuvo važiuoklę. Kita problema yra tai, kad 737-200 žvyro deflektorius yra labai žemai – atstumas tarp jo ir tako paviršiaus yra vos 8,9 cm. To pakanka, kad jis neliestų tako paviršiaus net jei padanga būtų visiškai tuščia. Tačiau riedant link tako ar stovėjimo vietos pilotai turi vengti įvairių nelygumų, kurie gali užkabinti žvyro defletkorių.

Žvyro defletktorius ant priekinio Boeing 737-200 rato. (Michel Gilliand, Wikimedia(GFDL 1.2)

Mažesni žvyro deflektoriai buvo montuojami ant galinių ratų, o šasi skyriuje lėktuvo papilvėje buvo įrengti metaliniai tinklai, saugantys vidinius komponentus nuo žvyro poveikio. Stabdžiai ir hidraulinės važiuoklės valdymo linijos taip pat yra uždengtos metalinėmis apsaugomis.

Neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737-200. (Biggerben, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Galiausiai, neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737-200 turi ir papildomai apsaugotus sparnus. Šis lėktuvas, priešingai nei minėtas C-17 transporteris, yra žemasparnis, todėl jis yra kur kas pažeidžiamesnis ant tako gulintiems kietiems objektams (pavyzdžiui, akmenims ar ledui). Apatinis sparnų paviršius būdavo padengiamas įbrėžimams atspariais Teflono dažais, papildomas metalines ar stiklo pluošto apsaugas turėjo valdymo paviršiai, buvo sutvirtinti ir lėktuvo papilvėje įrengtų antenų korpusai.

Tokie neasfaltuotiems takams paruošti reaktyviniai keleiviniai lėktuvai yra pakankamai reti. (RAF-YYC, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Panašiai neasfaltuotiems takams ruošti ir kiti lėktuvai, tačiau šiais laikais tai jau yra gana retas reiškinys. Daugelis oro uostų, priimančių tokio dydžio lėktuvus, jau turi kokybiškus asfaltuotus takus. Taip paruošti Boeing 737-200 šiais laikais dar kartais naudojami Kanados šiaurėje, Aliaskoje ir kituose atšiauriuose kraštuose, kur didesnį pavojų kelia ne žvyras ar akmenys, bet ledo luitai.



Taip pat skaitykite:

Kodėl gaminami ir bandomi lėktuvai beveik visada yra žali?

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kokį kurą degina reaktyviniai lėktuvai?

Ar lėktuvai gali neužsivesti dėl šalčio?

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru?

Ekskursija ultralengvųjų lėktuvų gamykloje Slovakijoje.

Kodėl lėktuvai patys netyčia nepakyla pučiant stipriam vėjui?

Kodėl kai kurie lėktuvai variklius turi po sparnais, o kiti – prie uodegos?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.