Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Didžiųjų lėktuvų padangos yra labai svarbus inžinerinis kūrinys, svariai prisidedantis prie skrydžio saugumo. Šios didelės padangos į pakilimo taką atsiremia labai dideliu greičiu ir patiria didelį krūvį tiek lėktuvui stabdant, tiek bėgėjantis. Todėl jos niekada nėra pripildomos oru. Kas naudojama vietoj to?

Azotas. Tai – dujos, sudarančios apie 78 % mūsų kvėpuojamo oro, todėl jų tikrai netrūksta. Lėktuvų padangoms jos tinka idealiai, o štai oras kelia problemų.



Oras padangoms pripūsti turi vieną labai didelį trūkumą – jis yra drėgnas. Vanduo padangose tikrai nėra pageidaujamas, net jei jo yra nedaug. Pašalinti drėgmę iš oro įmanoma, bet pakankamai sunku, o ir reikalo nėra. Oras taip pat stipriai plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo temperatūros pokyčių. O juk lėktuvų padangos dirba tokį sunkų darbą.

Pakilus į įprastą 9-11 km aukštį padangos turi susidoroti su didesniu nei 50 laipsnių šalčiu ir stipriai nukritusiu slėgiu. Jei jos būtų pripūstos oru, viduje susidarytų ledo kristalai. Jie iš tikrųjų gadintų padangas, nes vanduo šaldamas plečiasi. Dar blogiau tai, kad vos nusileidus padangos stipriai įkaista lėktuvui stabdant. Tokie staigūs temperatūros pokyčiai padangas gali išbalansuoti, ypač jei jos iš vidaus turėtų storesnį ledo sluoksnį, kuris žiemą leidžiantis nespėtų ištirpti.

Didžiųjų lėktuvų padangos yra pripūstos azoto, nes jis yra pastovesnis. ( Dmirty A. Mottl, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Azotas yra labai stabilios dujos, todėl slėgis padangose keičiantis temperatūrai kinta minimaliai. Tai reiškia, kad iš šaltesnio klimato į tropinius kraštus atskridę lėktuvai ant žemės elgiasi nuspėjamai, slėgis jų padangose yra daugmaž toks, koks ir buvo išskrendant. Tačiau yra ir kitų privalumų.

Leidžiantis lėktuvo važiuoklė patiria dideles apkrovas ir stipriai įkaista. Ugnies tikimybė yra nedidelė, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Azotas nedega, o štai ore esantis deguonis yra labai degus. Tai reiškia, kad sprogusi azoto pripildyta padanga gaisro nepakursto.

Galiausiai, lėktuvų padangos yra labai brangios, jas sunku numonuoti ir sumontuoti. Taigi, daroma viskas, kad jų tarnavimo laikas būtų prailgintas. Deguonis skatina oksidacinius procesus, kurie po truputį silpnina padangų mišinį. Deguonies pakeitimas azotu eliminuoja bent vieną punktą iš neigiamai lėktuvų padangas veikiančių faktorių.

Beje, azotu pildomos ne tik lėktuvų, bet ir kai kurių sportinių automobilių padangos. Joms kaistant trasoje slėgis jose nesikeičia, todėl automobilis posūkiuose elgiasi nuspėjamai ir gali važiuoti greičiau.



Taip pat skaitykite:

Ar lėktuvas gali pakilti papūtus labai stipriam vėjui?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.