Formulė 1 – tai atvirų automobilių lenktynės. F1 bolidai turi atviras kabinas ir važiuokles. F1 automobilio važiuoklė visada yra matoma, ratų nedengia jokie purvasaugiai, o konstrukcija yra tokia atvira, kad inžinieriams tenka pasirūpinti ir važiuoklės komponentų aerodinamika. Tokia atvira konstrukcija yra Formulės 1 automobilių tapatybės dalis, tačiau tai kelia ir problemų.

Stipriai apgadintas 2008-ųjų Ferrari bolidas – Felipe Massa treniruotės metu patyrė avariją. (Jake Archibald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kad ir kokie tvirti būtų anglies pluošto kompozitai, jie vis tiek neatlaiko labai stiprių smūgių, kurių Formulėje 1 netrūksta. Po didesnių avarijų ir dabar galima pamatyti į šalis išsilakstančius ratus. Vienas toks incidentas įvyko 2020-ųjų Belgijos Grand Prix lenktynėse. Alfa Romeo vairuotojas Antonio Giovinazzi nesuvaldė savo automobilio ir išskriejo už trasos ribų. Paskui jį važiavęs Georgeas Russellas matė avariją ir lengvai išvengė susidūrimo su Alfa Romeo, tačiau nuo Giovinazzi bolido pasprukęs ratas pasipainiojo jo vairuojamo Williams bolido kelyje ir lenktynės buvo baigtos abiems.

Komentatoriai tada stebėjosi – kaip tai galėjo įvykti? Juk šiais laikais bolidai savo ratus prie saves laiko kur kas tvirčiau.

F1 automobiliai visada turėjo atviras važiuokles ir visada pametinėjo ratus. Tai – labai pavojinga, todėl buvo ieškoma išeičių, kaip sumažinti po avarijų pasklidusių nuolaužų gausą. 1998 metais buvo paskelbta taisyklė, kad bolidų ratai prie bazės privalo būti tvirtinami lankstaus pluošto saitais. 2011 metais ši taisyklė pakoreguota – nuo to laiko kiekvienas ratas turi dvi tokias apsaugines pluoštines virves. Jos yra slepiamos važiuoklės konstrukcijoje ir negali atlikti jokios kitos funkcijos.

Šis ratas vis dar yra pritvirtintas prie L. Hamiltono McLaren. (leateds, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tos apsauginės virvės yra gaminamos iš sintetinio polibenzoaoksido (trumpinamas PBO, geriau žinomas prekinio ženklo Zylon vardu) pluošto. Įdomu tai, kad šią technologiją Formulė 1 pasiskolino iš laivininkystės – iš PBO pluošto kartais gaminamos švartavimo virvės. Nuo 2011 metų kiekvienas bolido ratas prie bazės tvirtinamas dviem storomis PBO virvėmis. Kiekvienos iš jų pjūvis privalo būti bent 110 kvadratinių milimetrų. Taisyklėse nurodyta ir kaip šios saugumo virvės turi būti pritvirtintos, kad veiktų kiek įmanoma efektyviau. Viena tokia virvė atlaiko maždaug 5500 kg apkrovas.

Felipe Massa bolidas 2014 metais Silverstone – nors važiuoklė priekyje kairėje yra visiškai sulaužyta, ratas nėra atsiskyręs nuo bolido. (Jake Archibald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau F1 automobilių ratai vis tiek kartais nuskrenda šalin – kaip tai įmanoma? Na, virvė galbūt ir atlaiko tas apkrovas, tačiau jos tvirtinimo taškai gali ir sulūžti. Be to, pastebima, kad PBO virvės Formulėje 1 greitai susidėvi, todėl komandos jas keičia kas 2-3 lenktynes. Ir kiek kartų esame matę avarijas, po kurių ratai lieka su bolidu, net jei važiuoklė yra visiškai sulūžusi? Jei ne tos virvės, laisvi ratai kiekvienoje trasoje sukeltų avarijų virtinę.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia