Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Prasideda ketvirtoji antrojo rudens mėnesio savaitė. Lauke darosi šalta ir niūru, tačiau nusiminti nėra ko. Karšto gėrimo puodelis, darbinga nuotaika, šviesūs tikslai priešakyje ir įdomūs skaitiniai ekrane yra viskas ko reikia rudeniškam pirmadieniui praskaidrinti. Kaip ir kiekvieną pirmadienį, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų.

Įdomius faktus skelbiame kasdien. Juos geriausia sekti mūsų Facebook puslapyje. Kviečiame prisijungti prie gausėjančio Nodum.lt skaitytojų būrio. O dabar, praeitos savaitės faktai.

Pirmadienis – greičiausias paukštis pasaulyje. Gepardas yra laikomas greičiausiu bėgančiu organizmu Žemėje, nes gali pasiekti 120 km/h greitį. Tačiau sakalas keleivis ore šį rekordą daužo į šipulius. Kartais nerdamas link grobio šis paukštis pasiekia ir 389 km/h. Sakalai keleiviai maitinasi mažesniais paukščiais, tokiais kaip balandžiai, antys ir panašiai. Šių paukščių sparnų mojis gali siekti 120 cm, tačiau dažnai yra mažesnis. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad sakalo kūnas galėtų atlaikyti ir didesnį greitį (400 km/h žemesniame aukštyje ir net 625 km/h aukščiau, kur oras yra retesnis), tačiau kiti paukščiai yra žymiai lėtesni ir sakalams juos medžioti nėra taip sunku, kad reikėtų laužyti ir taip įspūdingą greičio rekordą.

Beje, sakalai keleiviai migruodami kartais pasirodo ir Lietuvos padangėje, nors čia nei peri, nei gyvena.

Antradienis – didysis Londono alaus potvynis. Tai – 1814 metų spalio 17 dieną Londone įvykusi nelaimė, kuomet iš vienos alaus daryklos išsiliejo 1,47 milijonai litrų alaus. Po griuvėsiais ar nuskendę žuvo 8 žmonės. Apie šį įvykį turime atskirą straipsnį, kviečiame paskaityti.

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Trečiadienis – motyvacinė benamės katės Felicette istorija. Felicette buvo paprasta benamė Paryžiaus katė. Vaikoma šunų ir žmonių, ji, kaip ir nemažas būrys kitų benamių gyvūnų, maitinosi šiukšlėmis ir miegojo šlapiuose miesto akligatviuose. Tačiau likimas Felicette buvo numatęs nuostabų nuotykį. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji pateko į mokslininkų rankas ir pradėjo treniruotis. Šiai katei teko įrodyti savo tvirtumą centrifūgose ir slėgio kamerose, bet 1963 metų spalio 18 diena viską atpirko.

Tądien Felicette tapo pirmąja ir kol kas vienintele kate astronaute. Raketa Véronique kapsulę su Felicette iškėlė į 156 km aukštį. Vėliau kapsulė saugiai parašiutu nusileido į žemę.

Ketvirtadienis – kam reikalinga skylutė pakabinamos spynos apačioje? Tikriausiai esate pastebėję mažą skylutę pakabinamos spynos apačioje, netoli angos raktui. Nors kai kurie spėlioja, kad į ją įkišus kokį nors vielos galą galima atrakinti spyną, taip nėra. Ši skylutė reikalinga vandeniui iš spynos pasišalinti. kuomet spyna yra naudojama lauke. Vanduo gali sugadinti spynos mechanizmą, ypač jei užšąla. Toks mažas konstrukcinis sprendimas yra skirtumas tarp spynos, kuri veikia puikiai, ir tokios, kuri žiemą neatsirakina. Taip pat per šią skylę galima įpilti alyvos, nors, jei spyna naudojama ne pačioje švariausioje vietoje, persistengti nereikėtų – prie suteptų dalių lengviau prilimpa purvas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie spynos užsikirtimo.

Penktadienis – Sidnėjaus operos teatro gimtadienis. Tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie nežinotų šio bures primenančio pastato. Elegantiškas statinys jau kelis dešimtmečius yra Sidnėjaus ir visos Australijos simbolis. Jį suprojektavo danų architektas Jørn Utzon, o statybos prasidėjo 1959 metų kovo 1 dieną. Oficialia jų užbaigimo data laikoma 1973 spalio 20 dieną, kuomet Karalienė Elžbieta II oficialiai atidarė šį teatrą.

Beje, operos teatru šį įspūdingą statinį galima vadinti tik sąlyginai. Iš tikrųjų, tai – daugiafunkcis renginių centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Šiame pastate kasmet įvyksta bent 1500 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko daugiau nei milijonas žmonių. Vienas iš populiariausių reguliarių renginių Sidnėjaus operos teatre yra ekskursijos – pats pastatas tapo savo repertuaro kūrėju. Šiose ekskursijose, kuriose aprodomos salės, užkulisiai ir kitos svarbiausios pastato erdvės, kasmet sudalyvauja 350 tūkstančių žmonių. Galima tik įsivaizduoti, kiek turistų fotografuoja Sidnėjaus operos teatrą iš išorės – tai yra vienas iš įspūdingiausių modernios architektūros šedevrų. 2007 metais Sidnėjaus operos teatras pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Penktadienį taip pat skelbėme ir kitą įdomybę – Opel salonuose slepiamus ryklio simbolius. Tai – vienas iš populiariausių praeitos savaitės straipsnių, todėl kviečiame sužinoti, kodėl naujesniuose Opel yra tokie paslėpti ženklai.

Šeštadienis – Thomas A. Edisonas užpildo patentą savo kaitrinei elektros lemputei. 1879 metų spalio 21 dieną Thomas Edisonas užpildė patentą savo kaitrinei lemputei, tačiau tai nebuvo pirmasis patentas ir Edisonas lemputės neišrado. Kaitrinę lemputę pirmasis užpatentavo Frederickas de Moleynsas dar 1841 metais. Tačiau ir jis, techniškai kalbant, nebuvo pirmasis. Marcellinas Jobardas, belgų išradėjas, kaitrinę lemputę su elementu vakuuminėje kapsulėje sukūrė dar 1838 metais, o ir anksčiau būta panašių bandymų. Manoma, kad pirmasis kaitrinės lemputės veikimo principą pademonstravo JAV mokslininkas Ebenezeris Kinnersley, kuris 1761 metais parodė, kad elektra įkaitinta metalinė viela šviečia. Po to XIX amžiaus pradžioje daugybė mokslininkų eksperimentavo su šia mintimi, kol Marcellinas Jobardas įrodė, kad vakuuminė kamera aplink šviečiantį metalinį siūlą gali prailginti jo gyvavimo laiką. Edisonui priklauso tik pirmasis praktiškas dizainas, masinės gamybos ištobulinimas ir komercializacijos pasiekimas, tačiau ir to nuvertinti nereikėtų.

Kaitrines lemputes ilgą laiką naudojo ir žmonės savo namuose, ir miestai gatvėms apšviesti, ir įvairios įstaigos. Jos buvo pakeistos pakankamai neseniai. Iš pradžių paplito halogeninės lemputės, kurios skleidžia gana nemalonią šviesą, tačiau ilgiau tarnauja, o dabar jos savo vietą užleidžia LED analogams, kurie yra brangesni, tačiau tarnauja labai ilgai, o ir šviesos spalvą bei intensyvumą yra lengva reguliuoti.

Sekmadienis – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Tai – albatrosė Wisdom. Per savo gyvenimą ji nuskrido apie 5 milijonus kilometrų ir sudėvėjo jau ne vieną žiedą. Taip nutiko todėl, kad Wisdom yra seniausias paukštis pasaulyje. Ji išsirito dar 1951 metais, o pirmąjį žiedą gavo 1956-aisiais. Nuo tada ji visą laiką yra sekama.

Šios rūšies albatrosai įprastai susiporuoja visam gyvenimui. Neįprastai ilgas Wisdom amžius lėmė, kad ji savo ankstesnį partnerį jau prarado, o tada kurį laiką buvo vieniša. Dabar Wisdom turi naują meilę ir kasmet deda kiaušinius.

Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kviečiame lankytis NODUM Facebook puslapyje, kur kasdien publikuojame įdomių skaitinių ir faktų. Na, o dabar pateikiame dar tris įdomius faktus, kad bendras skaičius pasiektų 10.

Greičiausias šuo ant priekinių letenų – Konjo, nubėgęs 5 metrus per 2,39 s. Rekordas gal ir keistas, tačiau matyti taip bėgantį šunį visai linksma.

Didžiausias gyvas arklys – Big Jake. Šis arklys, gimęs 2001 metais, yra pripažintas aukščiausiu gyvu arkliu – jo ūgis ties gogu siekia 210,19 cm.

Brangiausi kostiumai. Dažnas pasakytų, kad Hugo Boss, Armani ar kitų garsių vardų kostiumai yra labai brangūs, tačiau tikrą kokybę mėgstantys ir tai sau leisti galintys žmonės į tokius pigius daiktus nesižvalgo. Pavyzdžiui, Dormeuil  šeima yra sukūrusi kostiumą, kuriam panaudotos 6 iš rečiausių audinių pasaulyje. Tarp jų – ir vadinamasis dorsilkas – ypatingas vilnos ir šilko derinys. Toks kostiumas kainuoja apie 100 tūkstančių dolerių, tačiau viskas priklauso nuo pirkėjo fantazijos ir norų. Kita vertus, Stuartas Hughesas, žinomas prabangių daiktų kūrėjas, yra pardavęs ir deimantais inkrustuotą kostiumą, kuris kainavo beveik 900 tūstančių dolerių.

Tiek faktų šįkart. Užsukite paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.