Bent jau mokykloje tikrai esate naudoję pieštuką ir drožtuką. Mažas pigus drožtukas yra paprastas, bet kartu ir stebėtinai efektyvus įrankis – pora sekundžių ir pieštukas atgauna smailumą. Kodėl anksčiau žmonės tam dažnai naudodavo elektrinius drožtukus?
Ar žinote, kodėl tradiciniai bankininkų šviestuvai yra žali? O kodėl buhalteriai, krupjė ir redaktoriai anksčiau ant kaktų dėvėdavo žalius skydelius? Nors jis naudojamas ne biure, tikrai įdomu sužinoti ir tai, kuo ypatingas dailidės pieštukas – kodėl jis nėra apvalus?

Iš tikrųjų, elektriniai drožtukai visiškai neišnyko. Jie vis dar yra gaminami ir naudojami. Jie sutinkami rečiau, nes ir pieštukai skaitmeniniame amžiuje yra retesni. O anksčiau elektriniai drožtukai būdavo sutinkami kone kiekviename biure. Kartais po vieną elektrinį drožtuką ant stalo turėdavo kiekvienas specialistas (architektas, inžinierius, dizaineris), kartais vienu drožtuku naudodavosi keli darbuotojai ar mokiniai. Tai yra kiek keista, nes paprastas mažas drožtukas yra nepalyginamai pigesnis ir ne ką lėtesnis būdas grąžinti pieštukui smailumą. Ypač kai reikia atsistoti ir iki didelio stalinio drožtuko nueiti kelis žingsnius. Be to, elektriniai drožtukai gali būti gana triukšmingi, o juk žmonės anksčiau dirbdavo be tinklalaides ir muziką grojančių ausinių.
Kaip dažnai būna, kuo daiktas paprastesnis, tuo sunkiau atsekti jo išradėją. Gali būti, kad ne vienas stalius buvo pasigaminęs drožtuką prispausdamas kaltą prie skylės darbastalyje. Tačiau manoma, kad pirmasis praktiškas drožtukas buvo sukurtas Prancūzijoje 1822 metais. Tai buvo C. A. Boucherio išradimas, bet jis jo nepatentavo. Kitas prancūzas Bernardas Lassimonneas užpatentavo drožtuką 1828 metais. Po to drožtukus kūrė ne vienas prancūzas. Menininkai ir inžinieriai kūrė vis įmantresnius drožtukus. Elektriniai drožtukai gaminami bent nuo 1917 metų ir pirmiausia išpopuliarėjo JAV.
Nors vėliau buvo sukurti ir visai maži nešiojami elektriniai drožtukai su baterijomis, populiariausi tokie prietaisai yra tiesiog pastatomi ant stalo ar kabinami ant sienos. Reikia pasakyti, kad didelis elektrinis drožtukas pakeitė ne tą mažą drožtuką, kuris gulėjo ir jūsų pieštukinėje, o praktiškai tokio pat dydžio mechaninį stalinį drožtuką su sukama rankena. Tai yra, drožtuko elektrifikavimas buvo tarsi palengvinimas naudotojui – nebereikėjo sukti rankenos. Tik kam to reikia apskritai?

Kaip norite, taip vartykite, bet elektriniai drožtukai yra keisti. Kam tas triukšmas ir papildomas daiktas ant stalo? Vienas toks drožtukas visada kainavo kaip koks šimtas paprastų mažų drožtukų. Net ir mechaniniai staliniai drožtukai yra keisti – na kam?
Iš tikrųjų, elektrinių drožtukų paplitimą nulėmė keli veiksniai. Visų pirma, klasikinio biuro estetika ir įrengimas. Pieštukai anksčiau buvo daug populiaresni, o kai daiktas naudojamas labai plačiai, ir jo aksesuarai yra visur. Anksčiau biuruose dažnai naudotos įmantrios rašalinės, plunksnakočių stovai, prespapjė, odiniai patiesalai ir staliniai drožtukai. Tiesiog logiškas biuro aksesuaras. Kam rūkoriui prabangus žiebtuvėlis, kai jis gali naudoti pigiausią? Kam pieštuko naudotojui didelis drožtukas, kai jis gali naudoti mažą? Apie savo naują japonišką drožtuką tikriausiai girtumėtės bendradarbiams. Buvo populiarūs ir kiti pieštukų aksesuarai – metaliniai dėklai, laikikliai trumpiems pieštukams ir kiti.
Kita priežastis – tvarkos siekis. Staliniai drožtukai gražiai surenka atliekas į vieną dėžutę. Tai buvo aktualu biuruose, kur prie kiekvieno stalo nebuvo šiukšliadėžės. Ir, žinoma, mokyklų klasėse. Mokykloms skirti drožtukai dažnai yra pritaikyti smailinti įvairių dydžių pieštukus, todėl tas vienas prietaisas atstoja daug mažų drožtukų.

Galiausiai, tie dideli staliniai drožtukai veikia tiksliau. Pieštukas laikomas pačiame mechanizmo centre, todėl yra nusmailinamas tiksliai ir kokybiškai. Ranka sukant pieštuką mažame drožtuke lengviau nulaužti trapią grafito šerdį. Prisimenate tą erzinantį medienos pluoštelį, kuris užsispyręs lieka vienoje nusmailintos šerdies pusėje? Staliniai drožtukai to išvengia, nes yra tikslesni. Šių įrankių naudotojai pabrėžia, kad ranka tokio kokybiško pieštuko galiuko sukurti neįmanoma. Staliniai drožtukai dažnai naudoja ne tiesius ašmenis, o spiralines ar net akmenines šlifavimo galvutes. Ir nors elektriniai drožtukai sutaupo tik kelias sekundes, tas laikas irgi yra vertingas kai kalbame apie architektus, menininkus ar kitus profesionalus, kurie naudojo labai daug pieštukų.