Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai? Įprastai į naujas vietas savo eiga jie keliauti negali (Video)

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai? Įprastai į naujas vietas savo eiga jie keliauti negali (Video)

Didžiausiuose pasaulio karjeruose darbuojasi didžiausi sunkvežimiai. Jie yra nejuokais dideli. Štai sunkiausią svorį pavežantis BelAZ 75710 yra 20,6 metrų ilgio ir 9,87 metrų pločio. Karjeruose jam nutiesti specialūs keliai, kur tokiam monstrui pakanka erdvės, tačiau kaip iki to karjero nusigauti? Kaip apskritai keliauja didžiausi pasaulio sunkvežimiai?

Savaime aišku, kad ne savo eiga. 9,87 metrų pločio sunkvežimis, kurio aukštis siekia daugiau nei 8 metrus, niekur bendro naudojimo keliais nuvažiuoti negali. Jam nuolat trukdytų apšvietimo stulpai, medžiai, salelės. Tektų važiuoti taip lėtai, kad vairuotojo darbas būtų tiesiog nepakenčiamas. Todėl didžiausi karjerų sunkvežimiai į naujas vietas savo eiga pervažiuoja tik išskirtiniais atvejais – tik kai nauja vieta yra visai netoli, kelias yra tam tinkamas, o valdžios institucijos neprieštarauja neišvengiamiems eismo ribojimams. Visais kitais atvejais tenka pasikliauti kitais sunkvežimiais.



Yra du būdai pervežti karjero sunkvežimį ant puspriekabės. Pirma, sunkvežimį galima transportuoti tokį, koks jis yra – neišardytą. Tam naudojamos itin žemos puspriekabės su labai daug ratų, kad tik spaudimas į asfaltą būtų tolygiau paskirstytas. Aišku, didysis karjerų sunkvežimis ant bet kokio tralo netelpa – jo ratai lieka šalia platformos. Tačiau tai yra įprasta ir didesnių problemų nekelia.

Video reportažas apie tai, kaip pervežami karjerų sunkvežimiai:

 

Didžiulis sunkvežimis, aišku, ant tralo savo eiga nevažiuoja. Po juo pavažiuoja tralas, ant kurio dedami blokai, leidžiantys pritvirtinti sunkvežimio ašis prie platformos. Tuomet visas tralas yra šiek tiek pakeliamas hidraulinės sistemos pagalba. Numontavus ratus galima sumažinti krovinio aukštį – tai svarbu, jei maršrute yra žemų elektros linijų ar tiltų. Karjerų sunkvežimiai yra pagaminti taip, kad galėtų be pažeidimų sėdėti tiesiai ant savo ašių – tai niekam nekenkia. Kai kurios tokios platformos yra dvigubos – pagrindinė tralo dalis yra tvirtinama prie vežimėlio, o šis – prie sunkvežimio. Tai leidžia lengviau įveikti stačius posūkius. Štai kaip atrodo didžiųjų sunkvežimių pervežimas Australijoje:

 

Neišardytus lengviau vežti mažesnius karjerų ir kasyklų sunkvežimius. Jie patys gali užvažiuoti ant platformos, nes ant jos telpa sunkvežimio ratai. Aišku, krovinys greičiausiai vis tiek turi būti pažymėtas kaip negabaritinis, tačiau jį pervežti kur kas lengviau.

Tokie palyginti nedideli sunkvežimiai gali būti pervežti ir neišardyti – jie net patys užvažiuoja ant platformos. (D’oh Boy (Mark Holloway), Wikimedia(CC BY 2.0)

Neišardytus didžiuosius sunkvežimius galima transportuoti tik pakankamai trumpais atstumais. Juk tenka uždaryti kelius, ieškoti geriausio maršruto, samdyti policijos palydą. Gerai tai, kad dažnai šios kelionės ir yra trumpos – tarp gretimų karjerų arba netoli įsikūrusios kompanijos bazės ir darbo vietos. Visais kitais atvejais tokie milžiniški sunkvežimiai transportavimui yra išardomi. Viena iš priežasčių yra didžiulis svoris, nes karjerų sunkvežimiai gali sverti 95-110 tonų.

Atskirai keliauja tokio sunkvežimio kėbulas, rėmas ir ratai – iš viso tam reikia trijų sunkvežimių. Transportavimui paruoštas sunkvežimio rėmas yra kur kas siauresnis, tačiau vis tiek netelpa į įprasto krovinio gabaritus. Visgi, labiausiai nepasiseka tam sunkvežimiui, kuriam tenka vežti milžinišką savivarčio kėbulą – jo plotis vis tiek yra netoli 10 metrų. Gali kilti klausimas – tai kam tada jis nuimamas? Vežti mažesnio svorio ir aukščio krovinį vis tiek lengviau.

Net paguldytos padangos yra negabaritinis krovinys. (ajmexico, Wikimedia(CC BY 2.0)

Beje, galite pastebėti, kad dauguma tokių sunkvežimių ant tralo užvaromi atbulomis – taip, kad jų priekis būtų atsuktas į puspriekabės galą. Su tokiais pervežimais susidūrę vairuotojai teigia, kad tokį sprendimą gali nulemti įvairios priežastys. Kartais, kai vežamas mažesnis karjerų sunkvežimis ir naudojama platforma tik su 3-4 ašimis, stengiamasi, kad didžiausia krovinio svorio dalis būtų virš ašių (kaip kad aukščiau užfiksuoto Volvo savivarčio atveju).

Kitais atvejais tokį pasirinkimą gali nulemti ir didžiulio sunkvežimio konstrukcija – jo krovinių kėbulo galas yra stipriai išsikišęs už ratų bazės ribų, o štai priekyje tokių atsikišimų nėra. Taigi, sunkvežimį galima pritvirtinti galu į vilkiko pusę, kad krovinių kėbulo pabaiga būtų virš vilkiko kabinos. Taip sutaupoma vietos ant tralo (arba tiesiog pakanka trumpesnės platformos).  Galiausiai, kartais taip sunkvežimiai tvirtinami ir dėl to, kad planuojama važiuoti prastais žvyrkeliais. Karjerų sunkvežimio priekyje yra lempos, kabinos stiklai, veidrodėliai ir kiti gana lengvai dūžtantys komponentai, o štai galas yra kur kas atsparesnis, todėl jis ir atsukamas į pusę, iš kurios labiausiai tikėtina sulaukti kokio akmens.

Tiesa, mažesni sunkvežimiai vežami ir priekiu į važiavimo kryptį – tai nėra universali taisyklė:

Mažesni karjerų sunkvežimiai vežami taip, kaip juos lengviau pritvirtinti, o štai didesni beveik visada pervežami galą atsukus į vilkiko pusę. (bilbobagweed, Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, didieji karjerų sunkvežimiai yra tikras iššūkis, kai tenka juos transportuoti. Todėl stengiamasi to išvengti – remonto ir priežiūros dirbtuvės visada įkuriamos šalia karjerų, kad tokie sunkvežimiai patys juos galėtų pasiekti. Visgi, kai juos tenka transportuoti, tenka pasikliauti inžinierių planavimu, kuris turi užtikrinti, kad kelyje brangus krovinys už nieko neužklius. Būtent todėl ilgesnėse kelionėse tokie sunkvežimiai yra išardomi, o vėliau vėl surenkami krano pagalba. Gerai bent jau tai, kad jų konstrukcija ir buvo sukurta turint tai omenyje, todėl jie surenkami pakankamai greitai.



Taip pat skaitykite:

Troleisunkvežimiai – kadaise karjeruose bei kasyklose dirbo ir milžiniški ūsuoti sunkvežimiai;

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Pamatykite, kuo transportuojamos daugiau nei 100 tonų sveriančios ALMA teleskopo antenos;

Scammell Pioneer – 6X4 sunkvežimis, sukurtas gelbėti tankams;

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Liebherr R9800 – vienas didžiausių karjerų eskavatorių pasaulyje.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.