Atakamos dykumoje Čilėje veikia didžiausia radijo teleskopų sistema pasaulyje, sudaryta iš 66 atskirų 7-12 metrų skersmens įrenginių. Atacama Large Millimeter Array, trumpiau vadinamas ALMA, yra didžiulis tarptautinis projektas, kurio tikslas – pažvelgti į ankstyvąją visatos istoriją ir padėti mokslininkams suprasti, kaip susidarė žvaigždės. ALMA yra jautresnis nei bet koks anksčiau turėtas panašus įrenginys, o papildomo lankstumo suteikia galimybė keisti antenų išsidėstymą didžiuliame plote. Bet kokia mašina gali pavežti tokio dydžio anteną, sveriančią 115 tonų?

ALMA yra ypatingas mokslinis instrumentas. Jis buvo sukurtas bendromis tarptautinės bendruomenės pastangomis. Finansiškai prie projekto prisidėjo JAV, Europos, Čilės, Japonijos ir Taivano institucijos. Didžiulės antenų sistemos rezoliucija gali būti keičiama keičiant jų išsidėstymą – jas galima paskleisti didesniame plote ar sustatyti šalia viena kitos. Dėl to Atakamos dykumos lygumos taip puikiai ir tiko ALMA projektui. Tačiau perkelti tokias milžiniškas, brangias ir jautrias antenas per dykumos smėlį nėra lengva, todėl šiai užduočiai buvo specialiai sukurti didžiuliai transporteriai.

Iš tiesų, smėlis nėra tokia jau didelė problema. Atakamos dykumos gruntas yra pakankamai tvirtas, juo važinėja automobiliai. Didesnis iššūkis yra aukštis ir antenų svoris (ar minėjome, kad viena tokia antena sveria apie 115 tonų?). ALMA valdymo centras yra įsikūręs 2,9 km aukštyje virš jūros lygio. Kad geriau įsivaizduotumėte, ką tai reiškia, prisiminkite, kad lėktuvuose palaikomas oro slėgis prilygsta tam, kuris būna 2,4-2,6 km aukštyje. Tuo tarpu pati antenų išsidėstymo vieta yra 5 km aukštyje. Taigi, valdymo centre apsilankiusias antenas tenka vežti iš 2,9 į 5 km aukštį virš jūros lygio. Tokiame aukštyje vidaus degimo varikliams ima stigti oro.

Be krovinio sunkvežimis pasiekia 20 km/h greitį. (Enrico Sacchetti/ESO, Wikimedia (CC BY 4.0)

Tačiau tai nėra vienintelė kelionė, kurią šios antenos išgyvena. Norint keisti teleskopo rezoliuciją (galima sakyti, priartinimą, nors tai ir radijo teleskopas), antenų išsidėstymas yra dažnai keičiamas. Kartais antenas reikia pavežti vos 150 m, o kartais – 16 km. Kaskart atsivežti krano tikrai nepavyks. Nereikėtų pamiršti ir to, kad ALMA antenos yra jautrūs moksliniai prietaisai, kuriuos reikia labai saugoti. Taigi, specialiai šiam darbui buvo sukurti du 28 ratų transporteriai, kurie antenas gali pasiimti patys.

Vienas iš ALMA antenų transporterių iš galo – U formos rėmas leidžia apkabinti antenos pagrindą ir jį pakelti. (Y. Beletsky (LCO)/ESO, Wikimedia (CC BY 4.0)

Šiuos įspūdingo dydžio sunkvežimius sukūrė Vokietijos bendrovė Scheuerle Fahrzeugfabrik, kurios specializacija yra savaeigių platformų gamyba negabaritiniams kroviniams vežti. Pirmasis transporteris buvo užbaigtas 2007 metais, abu darbą pradėjo 2008-aisiais. Vienas toks sunkvežimis sveria 130 tonų, jo ilgis – 20 metrų, o plotis – 10 metrų. Jo aukštis siekia 6 metrus, tačiau vairuotojo kabina yra sumontuota gana žemai ir turi deguonies balioną, kuris leidžia žmonėms patogiai dirbti dideliame aukštyje. Šiuos sunkvežimius galima valdyti ir nuotoliniu būdu, naudojant specialų pultelį.

Transporterio aukštis – 6 metrai. Galite įsivaizduoti šios 115 tonų sveriančios antenos dydį. (European Southern Observatory, Wikimedia (CC BY 2.0)

Otto ir Lore pavadinti transporteriai yra varomi dviem dyzeliniais varikliais, išvystančiais po 500 kW. Jų dėka tuščias toks transporteris gali pasiekti 20 km/h greitį, o su antena išvysto 12 km/h. Vienas transporteris turi du 1500 litrų degalų bakus, kurių tikrai prireikia – kelionė iš centrinės stoties iki teleskopo lauko gali užtrukti ir 7 valandas. Tiesa, 5 km aukštyje virš jūros lygio šių variklių galia siekia tik 320 kW – jiems ima trūkti oro.

Abejose pusėse virš kabinos yra po 500 kW dyzelinį variklį – galite matyti į šonus išvestus išmetamuosius vamzdžius. (ESO/Pascal Martinez, Wikimedia (CC BY 4.0)

Kiekvienoje pusėje ALMA transporteris turi 7 poras ratų – iš viso jų net 28. Kiekviena pora sukiojasi nepriklausomai, todėl sunkvežimis reikalui esant gali važiuoti ir šonu. Tai leidžia pasiekti didelį manevringumą, kuris reikalingas norint antenas tiksliai pastatyti ant išpiltų pamatų. ALMA stotyje dirba 4 žmonės kvalifikuoti valdyti šiuos sunkvežimius.

 

Pats veikimo principas yra gana akivaizdus. Toks transporteris galu privažiuoja prie antenos. Dėl savo U formos rėmo, transporteris tarsi apkabina antenos modulį ir hidraulinės įrangos pagalba ją šiek tiek pakelia. Tuomet specialistai įsitikina, kad kelionė bus saugi ir antena gali būti perkelta. Antenos turi specialiai šiems pervežimams sukurtą pagrindą, todėl jos tvirtai laikosi ant transporterių, kai šie garsiai riaumodami ir po savęs palikdami juodų dūmų debesis rieda į kalnus.

Tiek antenos, tiek Otto ir Lore į ALMA centrą atvyko su įprastų sunkvežimių pagalba. (ALMA (ESO/NAOJ/NRAO), Wikimedia (CC BY 4.0)

Otto ir Lore yra unikalios mašinos – pasaulyje tokios tėra dvi. Jos buvo sukurtos specialiai šiai užduočiai ir ją atlieka puikiai. Tačiau Scheuerle Fahrzeugfabrik gamina daug įvairių savaeigių platformų itin sunkiems negabaritiniams kroviniams pervežti. Įdomu ir tai, kad ir pačios antenos, ir minėti transporteriai ALMA bazę pasiekė ant įprastų sunkvežimių specialiai tam pritaikytomis platformomis.

Taip pat skaitykite:

SEAT eksperimentuoja su greitkelių traukiniais;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Scammell Pioneer – 6X4 sunkvežimis, sukurtas gelbėti tankams;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl karjeruose ir kasyklose dirba troleisunkvežimiai?

Liebherr R9800 – vienas didžiausių pasaulio ekskavatorių.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia