Keistas Lanz Bulldog variklis galėjo dirbti ir su 0 apsukų per minutę

Lanz Bulldog traktoriai 20 amžiaus pradžioje Vokietijoje buvo labai populiarūs, bet dabar tai – egzotiškos senoviškos mašinos. Bulldog variklis turi tik vieną cilindrą ir seniai pamirštą degimo sistemą, bet tikriausiai keisčiausia tai, kad jis gali suktis 0 apsisukimų per minutę greičiu.

Įprastai degalus benzininiame variklyje uždega žvakės – kibirkščiuojantys elektriniai prietaisai. Dyzeliniame variklyje degalai užsidega nuo slėgio degimo kameroje. Tuo tarpu Akroydo variklyje degalai užsiliepsnoja po kontakto su iki raudonumo įkaitintu metalu.

Akroydo arba karštos kameros variklis yra anglų inžinieriaus Herberto Akroydo Stuarto išradimas, pristatytas 1886 metais. Richard Hornsby & Sons kompanija šio variklio gamybą pradėjo 1891-iais – iš pradžių tai buvo didelis stacionarus keturtaktis pramoninis variklis, nors vėliau jis pasiekė ir sunkiąją savaeigę techniką. Įdomu tai, kad Akroydas karštos kameros idėją sugalvojo netyčia išliejęs žibalą į indą su išlydytu alavu. Žibalas po kontakto su karštu metalu iškart virto garais ir užsidegė, o tai stebėjęs Akroydas sugalvojo, kad šį reiškinį būtų galima pritaikyti pramoniniuose vidaus degimo varikliuose.

Karštos kameros variklį toliau vystė amerikiečiai ir švedai. Netrukus  tapo aišku, kad dvitaktis Akroydo variklis yra kone dvigubai galingesnis ir paprastesnis už keturtaktį. Keturių taktų variklyje įsiurbimą ir išmetimą reguliuoja vožtuvai, o tai – judančios detalės, kurios dėvisi ir genda. Dvitakčio variklio įsiurbimo ir išmetimo angas atidengia pats stumoklis, cilindru judėdamas aukštyn-žemyn.

Karštos kameros variklis iš tikrųjų yra labai paprastas. Cilindro gale yra didelė papildoma tuščiavidurė kamera, kurią kaitina benzininis degiklis. Į cilindrą patekę degalai užsidega ne nuo kokios kibirkšties, o nuo kontakto su iki raudonumo įkaitintu Akroydo kameros paviršiumi ir slėgio. Viskas vyksta labai paprastai – į variklį įsiurbti degalai kontaktuoja su karštu metalu ir virsta garais, kurie užsidega, kai stūmoklis į cilindrą įleidžia oro ir suslegia mišinį. Nuo to degimo išsiplėtusios dujos stumia stūmoklį žemyn ir ciklas prasideda iš naujo. Jokių uždegimo žvakių ir jokių vožtuvų karštos kameros varikliui nereikia, todėl mechaniškai jis yra labai paprastas.

Iš pradžių karštos kameros varikliai daugiausia buvo sutinkami gamyklose, kuriose jie keitė garo variklius. Akroydo variklis pramonėje turėjo daug privalumų prieš garo variklius. Jis galėjo deginti net ir prastos kokybės kurą, nebuvo toks lepus ir sudėtingas. Be to, kaštos kameros variklis yra paleidžiamas žymiai greičiau nei garo variklis, o tai, kad jis neturi didelių slėginių indų, reiškė, kad jis yra ir žymiai saugesnis.

Lanz Bulldog

Karštos kameros varikliai iš pradžių buvo labai dideli ir buvo naudojami įvairiems pramoniniams įrenginiams sukti, tačiau netrukus paplito ir savaeigėje technikoje. 20 amžiaus pradžioje dvitakčiai Akroydo tipo varikliai varė volus, suko sunkiosios miškų technikos ratus.

Švedai pirmuosius traktorius su karštos kameros varikliais pradėjo gaminti 1912 metais – vos dešimtmetis po pirmojo komercinio traktoriaus su vidaus degimo varikliu pasirodymo. Iš pradžių toks variklis suburzgė J. V. Svenssons Motorfabrik motorizuotame plūge, o 1913 metais jis jau buvo naudojamas ir Munktells Mekaniska Verkstads traktoriuose. Tačiau garsiausia tokį variklį turinti mašina yra vokiškas traktorius Lanz Bulldog.

Heinrich Lanz kompanija, įkurta 1859 metais, traktorius ir kitus Lanz markės įrengimus gamino nuo 1879-ųjų. Žinoma, iš pradžių tai buvo garo variklius turinčios mašinos, bet 1921 metais Lanz pristatė Bulldog traktorių , kuris naudojo karštos kameros variklį.

Žvelgiant iš 21-ojo amžiaus perspektyvos, Lanz Bulldog variklis atrodo labai neįprastas. Visų pirma, vienintelis variklio cilindras traktoriaus rėmo apačioje guli horizontaliai. Tai reiškia, kad stūmoklis juda ne aukštyn-žemyn, kaip daugelyje šiuolaikinių variklių, o pirmyn-atgal. Antra, jis turi du degalų bakus. Mažesnis yra pripildomas benzinu, kuris naudojamas variklio užvedimui. Tuo tarpu didesniame, pagrindiniame degalų bake gali būti benzinas, dyzelinas, žibalas, alyva, daržovių aliejus – Lanz Bulldog gali deginti kone bet kokį kurą. Galiausiai, daugelyje Bulldog nėra jokių degalų, greičio, apsukų ar kitų įprastų rodyklių, bet čia yra variklio sukimosi krypties indikatorius, mat variklis gali suktis bet kuria kryptimi.

Vienintelis Lanz Bulldog cilindras privalėjo būti horizontalioje padėtyje, nes kitaip variklis būtų buvęs per aukštas. Įprastai tai nebūtų didelė problema, nors vairuotojui ir ribotų matomumą. Tačiau cilindro gale yra ta karštoji kamera, prie kurios dažnai tenka prieiti kaskart užvedant variklį – būtų nepatogu, jei ji būtų labai aukštai.

Lanz Bulldog užvedimo procedūra stipriai skiriasi nuo to, prie ko esame pripratę. Iš pradžių Akroydo kamer yra įkaitinama išoriniu degikliu – vėliau jos temperatūrą palaiko variklis. Liepsną šioje kameroje galime matyti – užvedamas Bulldog yra tarsi vidaus degimo variklis su išorine ugnimi. Pats užvedimas vyksta greitai pasukant veleną į jį įstačius traktoriaus vairą. Ši užvedimo dalis primena automobilio užkūrimą naudojant rankeną.

Seniausi Bulldog turi 6,3 litrų 12 AG variklius, vėlesnių modelių variklių tūris išaugo iki 10,3 litrų – tas variklis jau turi visas 55 AG. Galite įsivaizduoti, kokio dydžio stūmoklis makaluojasi tame vieno cilindro 10,3 litrų variklyje. Bulldog neburzgia – jis puškuoja. To milžiniško stūmoklio judėjimas išjundindavo visą traktorių.

Bulldog ariklis gali suktis labai lėtai – net neužgesinus traktoriaus galima priversti jo variklį suktis priešinga kryptimi (panašią sistemą turi ir kai kurie sniegamobiliai). Tiesą sakant, Bulldog variklis dirbti ir su 0 apsisukimų per minutę greičiu – stūmoklis tiesiog juda pirmyn-atgal su nepakankama amplitude, kad apsuktų alkūninį veleną.

Lanz Bulldog puikiai atliko pačius įvairiausius žemės ūkio darbus, buvo labai patikimas ir pigiai išlaikomas. Dėl šių priežasčių jis tapo populiariausiu 20 amžiaus traktoriumi Vokietijoje. 1956 metais amerikiečių John Deere įsigijo Lanz markę ir po kelių metų nei jos, nei Bulldog nebeliko. Tačiau per daugiau nei pusketvirto dešimtmečio (neskaitant Antrojo pasaulinio karo) Lanz pardavė daugiau nei 220 tūkstančių Bulldog traktorių. Ir dabar daug kur Vokietijoje, ypač Bavarijoje, Bulldog vardas yra naudojamas kaip bendrinis daiktavardis traktoriams apibūdinti.

Dar 17 tūkstančių Bulldog traktorių Lanz pagamino Ispanijoje, kur jei buvo žinomi Iberica vardu. Pagal licenciją Bulldog traktoriai buvo gaminami Prancūzijoje, Australijoje, Argentinoje. Net ir lenkiškas Ursus C-45 buvo Lanz Bulldog kopija. Panašūs traktoriai buvo gaminami ir Italijoje, Anglijoje ir Vengrijoje.

Nors karštos kameros varikliai buvo labai patikimi, paprasti ir pigūs, jų efektyvumas buvo labai prastas. Be to, jie buvo tingūs ir norint išgauti daugiau galios reikėjo stipriai didinti variklio darbinį tūrį. Su laiku karštos kameros variklio buvo atsisakyta pereinant prie lengvesnių ir galingesnių dyzelių.