Tingus šuo – karinės aviacinės bombos be jokių sprogmenų

Aviacinės bombos yra labai efektyvus ginklas, leidžiantis naikinti priešo techniką, įtvirtinimus ir pėstininkus. Aviacinių bombų kruša yra ir stiprus psichologinis ginklas, ir ištisus miestus griaunanti jėga. Tik ne Tingus Šuo – ši aviacinė bomba net neturi sprogmenų.

Tingus Šuo (Lazy Dog) – tai amerikietiška kinetinė aviacinė amunicija, naudota per Vietnamo ir Korėjos karus. 44 mm ilgio ir 13 mm skersmens metalinės strėlytės, kuriose nėra jokių sprogmenų, saugiklių ar judančių detalių, buvo gaminamos masiškai ir galėjo būti mėtomos iš pačių įvairiausių lėktuvų. Tai – tik suformuoti metaliniai strypai – gulėdamas ant jūsų stalo Tingus Šuo būtų visiškai nepavojingas. Tiesą sakant, su juo galėtumėte židinyje maišyti žarijas ar kalti vinis į sieną – tai yra tik metalo gabalas.

Lazy Dog pirmtakas – Pirmajame Pasauliniame Kare naudotos prancūziškos fléchette. Tai – mažos metalinės strėlytės, ant priešo pėstininkų mėtytos iš lėktuvų. Iš didelio aukščio krentančios strėlės efektyviai prasiskverbdavo pro medžių lajas ar net silpnesnius stogus, o to meto šalmai nuo fléchette atakų apskritai negalėjo apsaugoti. Panaši kinetinė amunicija buvo naudojama ir Antrojo Pasaulinio Karo metais, tačiau amerikiečiai išsamesnius tokios ginkluotės tyrimus pradėjo tik šeštojo dešimtmečio pradžioje.

Naujos kartos (ir vis tiek pakankamai primityvūs) Lazy Dog sviediniai JAV pradėti testuoti 1951 metais. Tuomet buvo ieškoma optimaliausios kinetinių sviedinių formos ir jų paskleidimo būdo. Bandymų metu vos 23 metrų aukštyje skriejantis F-84 tokiais sviediniais atakavo įvairius taikinius – nurašytus lėktuvus ir visureigius. Buvo išsiaiškinta, kad kvadratiniame metre galima tikėtis 7-8 sviedinių – išvengti tokios krušos būtų labai sunku. Efektyviausių formų Lazy Dog kinetiniai sviediniai į sutankintą smėlį prasiskverbdavo 30-50 cm – giliau nei didelio kalibro kulkos.

Lazy Dog buvo juokingai lengvai pritaikomas ginklas – šiuos 20 gramų sviedinius galėjo mėtyti praktiškai bet kokie orlaiviai. Juos buvo galima mėtyti rankomis po vieną, kibirais ar popieriniais maišeliais. Buvo ir po sparnais tvirtinamų korpusų, kurie leisdavo kinetinę amuniciją paskleisti tiksliau. Bet kaip Lazy Dog sviediniai galėjo būti efektyvūs, neturėdami jokių sprogmenų? Ir kam jie reikalingi apskritai?

Lazy Dog privalumai ir trūkumai

Krisdamas iš didelio aukščio aptakus Lazy Dog sviedinys įsibėgėdavo iki didelio greičio ir taip savyje sukaupdavo didžiulę kinetinę energiją. Kai kurie pranešimai teigia, kad prieš susidūrimą Lazy Dog pasiekdavo 210 metrų per sekundę greitį, todėl kiaurai eidavo ir per plonesnius šarvus. Korėjos ir Vietnamo karuose šie ginklai įrodė savo vertę, prasiskverbdami pro tankią medžių lają ir primityvias medines slėptuves. Taigi, Lazy Dog buvo efektyvus ginklas, ypač naudojamas didesniais kiekiais.

Lazy Dog sviediniai buvo pakankamai pigūs ir greitai gaminami. Juk metalo kokybė nebuvo labai svarbi, o ir gamybos defektai nieko nereiškė – juk Lazy Dog buvo tik iš dangaus krentantis metalo gabalas. Tiesą sakant, Lazy Dog sviedinius teoriškai buvo galima naudoti kelis kartus, nors niekas įprastai jų nerinkdavo.

Be to, Lazy Dog gamyba ir transportavimas buvo visiškai saugūs. Juk juose nėra sprogmenų ar chemikalų. Tačiau kinetinių sviedinių kūrėjams rūpėjo ir kitoks saugumas.

Lazy Dog sviediniai buvo barstomi dideliais kiekiais, tačiau po atakos paveikta teritorija buvo visiškai saugi. Nukritę kinetiniai sviediniai nekelia jokio pavojaus nei draugiškoms pajėgoms, nei civiliams. Tuo tarpu kasetinė amunicija yra pavojinga, nes kai kurie užtaisai lieka nesprogę ir gali būti pavojingi net praėjus daugybei metų.

Kinetinė amunicija naudojama iki šiol. Tiesą sakant, dar nuo 21 amžiaus pradžios svarstoma apie iš kosmoso paleidžiamus volframo strypus, nuo kurių apsiginti būtų beveik neįmanoma. Tuo tarpu 2020-ųjų vasarą vienas iš teroristinės organizacijos Al Qaeda lyderių buvo nukautas iš drono paleistu kinetiniu sviediniu, turinčiu 6 ilgus išskleidžiamus ašmenis.