Kartais jums lipant į lėktuvą jo degalų bakai vis dar yra pildomi. Kuro lėktuvui reikia išties daug, tačiau reaktyvinių lėktuvų ekonomiškumas su laiku tik gerėja. O ar kada susimąstėte, kas nutiktų jei aviaciniais degalais užpildytumėte savo automobilio baką? Ar variklis užsivestų? O gal jis iš karto būtų sugadintas? O gal įvyktų kai kas neįtikėtino ir automobilis važiuotų kur kas greičiau nei anksčiau? Iš tiesų nustebsite sužinoję, ką degina jus į atostogauti gabenantys Airbusai ir Boeingai.
Reaktyviniai varikliai teoriškai galėtų deginti beveik bet kokį degų skystį, tačiau šiuolaikiniai varikliai kuriami turint omenyje rinkos standartus, todėl yra kiek išrankesni. Standartus istoriškai diktavo aviacijoje stiprios valstybės – JAV ir Jungtinė Karalystė. Kurį laiką skirtingose šalyse buvo naudojami skirtingi reaktyviniai degalai, tačiau su laiku įsivyravo daugmaž vienodi standartai.
Beveik visame pasaulyje civiliniai laineriai skraido naudodami Jet-A arba Jet-A1 standarto reaktyvinį kurą. Tai – žibalo pagrindo degalai, kurie šiek tiek skiriasi užšalimo temperatūra ir priedais. Kariniai reaktyviniai lėktuvai naudoja kitokius degalus, kurie yra pritaikyti prie lėktuvo paskirties. Pavyzdžiui, tie kariniai lėktuvai, kurie kyla nuo lėktuvnešių, naudoja degalus, kurie užsidega prie aukštesnės temperatūros – taip stengiamasi sumažinti potencialaus gaisro žalą. Tačiau tai nėra šio straipsnio tema.
Tiek Jet-A tiek Jet-A1 galėtų būti pavadinti labai paprastai – dyzelinu. Tikriausiai toks apibūdinimas jus labai nustebins, bet tai yra tiesa – galima sakyti, kad jus atostogauti skraidinantis Boeing 737 yra dyzelinis. Kitaip tariant, milžinas Airbus A380 turi šį tą bendro su trečios kartos Volkswagen Golf su 1.9 TDI varikliu. Todėl galima atsakyti į antraštėje iškeltą klausimą – ne, automobilis su pilnu baku reaktyvinio kuro nevažiuotų greičiau. Bet, jei automobilis turėtų dyzelinį variklį, jis tikrai kurį laiką galėtų būti varomas reaktyviniu kuru.
Savaime aišku, kad reaktyvinis kuras nėra toks pat, koks pilamas į sunkvežimius, traktorius ir automobilius. Nors jis iš tiesų savo esme yra dyzelinas ir leistų automobiliniams varikliams dirbti, jis turi kitokių priedų nei mums įprastas dyzelinas. Tai akivaizdu vien pažvelgus į Jet-A ir Jet-A1 savybes – pirmasis kuras užšąla prie -47 laipsnių pagal Celsijų, o antrasis – prie -40. Įprastas dyzelinas užšąla prie -5 laipsnių, arktinis – prie 25-32 laipsnių žemiau nulio.
Reaktyviniame kure taip pat daugiau sieros, antioksidantų, statinį krūvį išsklaidančių priedų ir kitų cheminių medžiagų. Tuo tarpu automobiliniuose vidaus degimo varikliuose deginamas dyzelinas turi kiek kitokių priedų, kurie yra skirti, pavyzdžiui, įpurškimo sistemai sutepti. Tai reiškia, kad reaktyvinis kuras greičiau sudėvėtų automobilio kuro siurblį ir purkštukus. Tačiau dėl jo mašina didesnio greičio pasiekti negalėtų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad reaktyviniai degalai yra brangesni nei dyzelinas.
Visgi, tikriausiai nustebsite sužinoję ir tai, kad nemažai antžeminio transporto iš tiesų važinėja naudodami įprastą reaktyvinį kurą. Tai – mažų oro uostų pagalbinės mašinos (laiptai, lėktuvų vilkikai, bagažo sunkvežimiai, sniego valymo mašinos ir taip toliau). Taip tiesiog paprasčiau logistine prasme – oro uostui tereikia turėti vienos rūšies degalų. Dar daugiau – kuriami ir dyzeliniai aviaciniai varikliai mažiems lėktuvams, kad šie galėtų deginti reaktyvinį kurą. Vėlgi, taip daroma dėl to, kad oro uostams nereikėtų saugoti kelių skirtingų degalų rūšių.
Taigi, reaktyviniai degalai yra panašūs į žibalą ir dyzeliną ir gali būti deginami mašinose su dyzeliniais varikliais. Tik neilgai, nes su laiku tikrai sugadintų kuro siurblį ar kitus degalų sistemos komponentus. Reaktyviniai degalai turi priedų, kurie leidžia lėktuvams dirbti efektyviai – jie neužšąla prie itin žemų temperatūrų, saugo nuo statinio krūvio, bakterijų ir korozijos.
Taip pat skaitykite:
Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? Kam jie apskritai skirti?
Vėl siūlomos itin mažos ekonominės klasės sėdynės lėktuvams;
Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?
Vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus;
Ar pilotavimo patirties neturintis keleivis galėtų nutupdyti didelį lėktuvą?
