Ferrari F40, Lamborghini Countach, Alfa Romeo Montreal, Piper M350, Pilatus PC-12 ir daugybė kitų automobilių bei lėktuvų turi NACA oro paėmimo angą. Jūs ją tikrai esate matę, net jei per daug ir neatkreipėte dėmesio. Nors tai yra funkcionali dalis, kai kurios mašinos ją naudojo kaip stiliaus elementą. Bet apie viską iš pradžių.

Lėktuvai ir automobiliai yra labai skirtingos transporto priemonės. Nors automobilių gamintojai aviacijoje dažnai ieško įkvėpimo savo kūrinių dizainui, o lėktuvų gamintojai siekia, kad jų orlaivių salonai primintų limuzinus, panašumų tarp šių transporto priemonių nėra daug. Ta NACA oro paėmimo anga yra vienas iš tų elementų, kuris yra vienodai svarbus tiek ant žemės, tiek ore.

NACA – tai JAV Nacionalinis aeronautikos patariamasis komitetas, veikęs 1915-1958 metais. Ši institucija buvo sukurta aeronautikos tyrimų skatinimui. Tai yra tikrasis NASA pirmtakas, turėjęs reikšmingos įtakos ankstyvajai aviacijos ir kosminių tyrimų pažangai. Nemažai NACA tyrimų buvo susiję su aerodinamika. 20 amžiaus pradžioje didelis dėmesys buvo skiriamas lėktuvų greičiui. Tai svarbu ir keleiviniams, ir kariniams lėktuvams. Tuo pačiu daug investuota ir į reaktyvinių variklių technologijas.

Viena iš svarbiausių NACA tyrimų sričių buvo aerodinaminio efektyvumo gerinimas. Štai lėktuvo varikliams reikia oro, tačiau iškilios oro paėmimo angos sukuria didelį oro pasipriešinimą. Įleistos oro angos leidžia išlaikyti aptakumą, tačiau nėra labai efektyvios, nes į jas patenka tik lėtai judantis lėktuvo paviršių glostantis oras. Išeitis – nauja oro įsiurbimo angos forma, kurią ir esate matę ne vieno lėktuvo variklio korpuse ar automobilio kėbule.

NACA oro paėmimo angos variklio lėktuvo korpuse. (Meggar, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pailga, švelniai platėjanti oro įsiurbimo anga, kurią NACA sukūrė dar 1945 metais, yra labai veiksminga dėl savo formos. Jos pakraščiai sukuria į priešingas puses besisukančius sūkurius, kurie pašalina tą lėtai judantį paviršinį orą. Į oro paėmimo angą tuomet patenka greičiau judanti oro tėkmė – lygiai taip, lyg tai būtų iškilus oro paėmimo įtaisas. Tačiau NACA oro paėmimo anga nesukuria papildomo oro pasipriešinimo (bent jau žymaus) ar oro tėkmės atsiskyrimo, kuris yra didelė iškilių ventiliacijos angų problema.

Net kelios NACA oro įsiurbimo angos prie Pilatus PC-12NG nosies. (Gamintojo nuotrauka)

Įdomu ir tai, kad NACA šios angos dizainą kūrė specialiai reaktyviniams varikliams, tačiau jiems netinka dėl nepakankamo oro srauto. Kita vertus, tokios angos naudojamos ventiliacijai, aušinimui ar kitoms funkcijoms atlikti. Jos taip pat puikiai tinka mažesniems lėktuvams, tokiems kaip minėtas Piper M350.

Piper PA46-350Z – NACA oro įsiurbimo anga matoma prie lėktuvo nosies. (Rob Hodgkins, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Automobiliams aerodinamika taip pat yra labai svarbi. Kuo automobilis aptakesnis, tuo mažiau energijos jam reikia norint pasiekti didesnį greitį. Taigi, nieko keisto, kad NACA oro įsiurbimo angas ėmė naudoti ir automobilių gamintojai. Štai, pažvelkite į šį Lamborghini Countach, kurio NACA anga dar pasižymi ir kontrastuojančia spalva.

Lamborghini Countach LP400 – NACA dizaino oro įsiurbimo anga dar slėpė ir durelių rankeną. (Matthew Lamb, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ta pati NACA anga slėpė ir Countach durelių rankeną, taigi, ji buvo inkorporuota kaip funkcionalus dizaino elementas. Štai Alfa Romeo Montreal, apie kurį jau esame rašę, taip pat turėjo ryškią NACA oro paėmimo angą ant savo kapoto. Tačiau ji nebuvo funkcionali – ši anga tiesiog maskavo didelį išsikišimą kapote, kuris buvo būtinas, norint sutalpinti variklį, bet nepatiko automobilio dizaineriams.

Montreal kapote – dekoratyvinė NACA oro paėmimo anga. (naeem mayet, Wikimedia(CC BY 2.0)

Šiais laikai automobilių gamintojai retai naudoja NACA dizaino angas. Jos dabar atrodo per daug paprastai, galima sakyti netgi ūkiškai, tarsi kokie dideli juodi bamperiai, ar plieniniai štampuoti ratlankiai. Dabar tą patį efektą galima pasiekti ir kitokiomis oro įsiurbimo angomis. Tuo tarpu lėktuvų gamintojams NACA oro įsiurbimo angų išvaizda visiškai netrukdo ir jie jas ir toliau naudoja.

Taip pat skaitykite:

Alfa Romeo Montreal turėjo ne tik NACA oro įsiurbimo angą, bet ir keistus žibintų gaubtus;

Hofmeisterio kreivė – šį dizaino elementą BMW automobiliai nešioja jau kelis dešimtmečius;

Pirmoji Lamborghini Countach karta turėjo periskopą;

Naujasis Land Rover Defender turi keistą plūduriuojantį statramstį;

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Kodėl bandomi lėktuvai dažniausiai yra žali?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia