Laisvė ant virtuvės stalo – du įspūdingiausi Kauno Bienalės 2017 kūriniai (Video)

Laisvė ant virtuvės stalo – du įspūdingiausi Kauno Bienalės 2017 kūriniai (Video)

Skulptūra „Laisvė“ Kaune, Vienybės aikštėje, yra vienas iš miesto simbolių. Nuo savo 12 metrų aukščio pjedestalo sparnuota „Laisvė“ išdidžiai žvelgia į aplink skubančius miestiečius. Būdama taip aukštai ji yra tarsi atskirta nuo mūsų, tačiau tuo pačiu tokia artima. Tačiau šių metų Kauno bienalė padovanojo unikalią progą pažvelgti „Laisvei“ į akis – skulptūra buvo pastatyta ant sovietinio stiliaus virtuvės stalo.

Kauno bienalė – tai kas dvejus metus vykstantis tarptautinis meno renginys. Tiesą sakant, jo lengva nepastebėti, jei nesidomi menu. Visgi, jei norisi išvysti kažką neįprasto ir malonaus, tereikia apsidairyti aplinkui. Šiais metais Kauno bienalę ypatingai praturtino du japonų menininko Tatzu Nishi darbai. Jie ne tik stebina originalumu, bet ir savyje slepia labai gilias mintis apie mūsų visų Laisvę.



Tai nuo Laisvės ir verta pradėti. Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“ buvo sukurta dar 1921 metais, pastatyta ir atidengta 1928-aisiais. Tai – ant aukšto pjedestalo pastatyta angeliška moters figūra su nutrauktomis grandinėmis ir vėliava. Savaime aišku, kad okupaciniam sovietiniam režimui „Laisvė“ nepatiko (kaip ir pats Zikaras), todėl šis meno kūrinys buvo pašalintas dar 1950 metais. „Laisvė“ į savo vietą sugrįžo 1989-aisiais.

Juozas Zikaras “Laisvė”. (Algirdas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Persikėlus į dabartinius laikus matome link „Laisvės“ į viršų besistiebiančius statybininkų pastolius ir, atrodo, nedidelį namelį ant jų. Tai – japonų menininko Tatzu Nishi kūrinys. Tačiau iš lauko nėra ko žiūrėti – reikia palipėti laiptais, kurie neabejotinai nepatiks bijantiems aukščio, ir iš karto atsidursite laiko mašinoje. Nedidelio namelio viduje – sovietinio stiliaus virtuvė, ant kurios stalo ir stovi „Laisvė“.

Tatzu Nishi „Laisvę“ įkurdino ant sovietinio stiliaus virtuvės stalo.

Aišku, pati skulptūra nebuvo judinta – virtuvė sukurta aplink ją. Tai unikali galimybė susitikti su „Laisve“ akis į akį. Meno kūrinį prižiūrinčios savanorės paaiškino, kad aplinka sukurta neatsitiktinai. Okupacijos metais net garsiai kalbėti apie laisvę nebuvo galima. Visos šios kalbos persikėlė į privačias erdves – į paprastų žmonių virtuves, kur neišvaizdžioje buityje plėtėsi didingos sparnuotos istorijos. Laisvė augo ant virtuvinių stalų prie standartinių sovietinių virtuvinių komplektų, kol tapo tokia didelė, kad šios energijos neatlaikę griuvo svetimi primesti simboliai.

Šis virtuvinis komplektas ne vienam bus pažįstamas.

Griuvo ir Lenino statulos. Kitas Tatzu Nishi kūrinys, sukurtas 2017-ųjų Kauno bienalei, vadinasi „Butas nuomai“. Tai – šiuolaikiškai įrengtas kambarys, kuriame įprastai apsistoja turistai. Vos įžengus pro duris sunku patikėti savo akimis – nuvirtusi skersai kambario guli Lenino statula – tokia, kokia anksčiau ir buvo Kaune.

Nugriautas, pamirštas, bet vis dar čia.

Realistiškai atrodanti putplasčio statula užima nemažą dalį kambario ir iš tiesų stebina. Ji simbolizuoja mūsų šių dienų mąstyme išlikusias sovietinio mentaliteto detales.

Štai keli įspūdžiai trumpame video siužete

Kauno bienalė baigiasi Lapkričio 30 dieną. Telieka laukti 2019-ųjų ir pažiūrėti, kokiais meno kūriniais miestas pasipuoš tuomet.






Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Tikriausiai dauguma esate matę mažą dėžutę su nedideliu jungtuku. Įjungus mechanizmą, iš dėžutės išlenda žaislinio katino ar lėlės ranka ir jį išjungia. Dažnai šis žaislas vadinamas pačiu nenaudingiausiu daiktu pasaulyje, tačiau juo žavėtis neverta. Įspūdingiausias visai nieko nedarantis mechanizmas buvo kuriamas net 15 metų ir dabar traukia minias smalsuolių.

Lawrenceas Wahlstromas, landšafto dizaineris ir pensiją išėjęs laikrodininkas, kartą po Antrojo pasaulinio karo aptiko įdomiai atrodantį bombonešio taikiklį. Jis turėjo daugybę mažų krumpliaračių, kurie labai žavėjo Wahlstromą. 1948 metais jis pradėjo žaisti ir eksperimentuoti su šiuo mechanizmu, kaskart prie jo pridėdamas dar keletą krumpliaračių, kurie neatliko jokios funkcijos.

Wahlstromas prie šio keisto mechanizmo dirbo net 15 metų, kasmet pridėdamas nemažą skaičių įvairių krumpliaračių, sraigtų ir kitų dalių. Jas gaudavo iš mechaninių laikrodžių, automobilio ir net senų itališkų vargonų. Žurnalistai jau seniai domėjosi šiuo keistu išradimu ar meno kūriniu, bet Wahlstromo tai nestebino – jis teigė jau seniai pastebėjęs, kad žmonės nori pramogų, o ne žinių, todėl nieko nedarantis aparatas jiems tikrai turi patikti.

Mechanizmas pasiekė neįtikėtiną krumpliaračių skaičių – įvairiais skaičiavimais jis siekia 744-764. Keisčiausia tai, kad visi jie buvo idealiai sureguliuoti. Mechanizmas sukosi sklandžiai, buvo galima valandų valandas tyrinėti įvairių formų krumpliaračių, svirčių ir grandinių judesius. Apie jį rašė rimti, garsūs žurnalai, tokie kaip Life (1953 m), Popular Mechanics (1954 m), Mechanix Illustrated (1955 m) ir dar daug kitų. Žurnalistai ir žmonės niekaip negalėjo atsistebėti kruopščiu Wahlstromo darbu – kiek pastangų ir laiko buvo įdėta kuriant aparatą, kuris visiškai nieko nedaro. Wahlstromo mechanizmas neturi jokio kito tikslo, kaip tik jo paties veikimas ir judesys. Kitaip tariant, tai – mechaninis meno kūrinys.

Nieko nenuveikiantis mechanizmas buvo demonstruojamas įvairiose parodose ir mugėse. Po Wahlstromo mirties mechanizmą prižiūrėjo Earlas Wolfas, kuris šį kūrinį dar demonstravo įvairiose mugėse. Dabar Wahlstromo mechanizmas yra nuolatinėje Miniatiūrinės inžinerijos meistriškumo muziejuje (Miniature Engineering Craftsmanship Museum) Karlsbade, Kalifornijoje. Per daugiau nei 60 nesibaigiančių demonstracijų metų Wahlstromo aparatas kiek nusidėvėjo, sukasi jau ne visi krumpliaračiai. Tačiau lankytojai vis tiek susižavėję jį apžiūrinėja ir stebisi šiuo keistu, bet išties nuostabiu kūriniu.



Įspūdingi žiedai iš medžio ir epoksidinės dervos: kainuoja šimtus, o galima pasidaryti ir patiems (Video)

Įspūdingi žiedai iš medžio ir epoksidinės dervos: kainuoja šimtus, o galima pasidaryti ir patiems (Video)

Jei užsiimate rankdarbiais, anksčiau ar vėliau būtinai kils mintis pradėti gaminti papuošalus. Nebūtina būti menininku, kad sugalvotum kokią nors gerą žiedo ar pakabuko idėją, o ir auskarai įkandami daugeliui medžio darbais užsiimančių mėgėjų. Tuo tarpu „Secret Wood“ žiedai kažkodėl atrodo tokie sudėtingi, kad tik vienetai ryžtasi pabandyti juos pagaminti namuose. Paslaptingi, bet itin gražūs žieduose įamžinti pasauliai atrodo įspūdingai, bet ar galima tokius žiedus pasigaminti neįgudusiam medžio meistrui?

Peter Brown yra populiaraus YouTube kanalo kūrėjas. Jis dažnai eksperimentuoja su epoksidine derva, tekina įvairius daiktus ir kuria netradicinius ir gana keistus meno kūrinius. Nieko keisto, kad nemažai jo gerbėjų prašė parodyti, kaip gaminami „Secret Wood“ žiedai. Tai – spalvotos epoksidinės dervos ir sulaužyto medžio gabalėlio derinys, tačiau šio stiliaus dirbiniai kainuoja gana daug. Ar galima tokį žiedą namie pasigaminti už mažesnę kainą?



Iš pradžių Peter Brown išbandė kelis lentos sulaužymo būdus. Svarbu, kad nuolaužos būtų ilgos ir tankios, kad „paslėptas miškas“ atrodytų kiek įmanoma gražiau. Išsirinkęs labiausiai jam patinkantį lentos gabalėlį, Brownas perėjo prie kito etapo – epoksidinės dervos liejimo.

Sulaužyta lenta buvo įdėta į formą ir aplieta epoksidinės dervos ir kelių mėlynų dažų lašų mišiniu. Tai, beje, buvo lengviausia darbo dalis. Įprastai, lieti įvairias formas iš epoksidinės dervos nėra lengva, nes sunku išvengti smulkių oro burbulų, atsirandančių maišant dervą. Tačiau šįkart smulkūs burbulai tik pagerino žiedo išvaizdą.

Vėliau sekė skylės gręžimas, apytikrės formos išpjovimas juostinėmis pjovimo staklėmis ir ilgas šveitimas bei poliravimas. Darbas su šlifavimo popieriaus lapeliais, palaipsniui šokinėjant nuo žemiausio grūdėtumo iki aukščiausio, pareikalavo labai daug laiko. Reikėjo didelių pastangų, kad būtų tobulai nušlifuotas kiekvienas žiedo kampas ir paviršius. Galiausiai, Brownas darbą užbaigė plastiko poliravimo pasta.

Štai kaip viskas atrodė – rezultatas tikrai įspūdingas

Tai ką Peteris Brownas mano apie parduodamų „Secred Wood“ žiedų kainą? Pasak jo, ji visiškai atitinka į jų gamybą įdedamą darbą. Originalūs žiedai taip pat pasižymi kelių spalvų epoksidine derva, blizgučiais ar kitais elementais. Todėl jų kaina (daugiau nei 120 JAV dolerių) neatrodo tokia jau didelė.

Brownas ir toliau eksperimentavo su šia išvaizda ir pagamino tekintą dubenį. Jis, žinoma, būtų dar brangesnis, nes pareikalavo dar daugiau pastangų ir medžiagų. Tiesa, kadangi daiktas yra gerokai didesnis, Brownas galėjo paeksperimentuoti su skirtingais dažų kiekiais, keliais sluoksniais ir kitokia derva.

Taigi, aišku, kad tokiems dirbiniams reikia nemažai kruopštumo ir daug laiko. Tačiau neatrodo, kad pagaminti tokio stiliaus pakabuką būtų sunku. Tiesa, nepabandę nesužinosime, ar nesigailėtume ėmęsi tokio projekto.


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.