1972-ųjų Porsche 911 turėjo pavojingai keistą dizaino sprendimą

Porsche 911, gaminamas nuo 1963 metų rudens,i yra vienas iš garsiausių pasaulio sportinių automobilių, nuskynęs ne vieną pergalę svarbiose lenktynėse. Nors, savaime aišku, 911 keitėsi su kiekviena karta, pagrindiniai modelio bruožai buvo išsaugoti iki šių dienų. Kai kurie eksperimentai, žinoma, nepavyko – 1972-ųjų Porsche 911 buvo šiek tiek kitoks nei prieš jį ar po jo gaminti modeliai.

Porsche 911 iš tikrųjų yra tikras Volkswagen Käfer pusbrolis. Vabalą Hitlerio užsakymu sukūrė Ferdinandas Porsche vyresnysis. Šią istoriją supa daug mitų ir intrigų, bet apie juos dabar nerašysime. Porsche iš pat pradžių matė galimybę panaudoti Käfer bazę automobilių sportui. Ferdinandas Porsche jaunesnysis, dažnai vadinamas Ferry Porsche, vairavo modifikuotą Käfer kabrioletą ir sumanė, kad jo pagrindu būtų galima sukurti tikrą sportinį automobilį. Ši idėja tapo kūnu – 1948 metais Austrijoje prasidėjo Porsche 356 gamyba.

Šis automobilis buvo daug aptakesnis, žemesnis ir sportiškesnis, tačiau naudojo daug Volkswagen komponentų, įskaitant variklį. Kaip ir Käfer, Porsche 356 variklis buvo sumontuotas gale. Kadaise tokia schema pasižymėjo daug pigių automobilių, tačiau sportinių automobilių varikliai būdavo priekyje arba, nuo Lamborghini Miura laikų, viduryje.

Ir neįprasta variklio padėtis iš tikrųjų buvo problema. Porsche 356 schemą paveldėjo ir 911. Gale sumontuotas variklis puikiai tiko vabalui, nes tokia konstrukcija galiniais ratais varomam automobiliui buvo tiesiog pigesnė. Tačiau 911 buvo nepalyginamai sportiškesnis, galingesnis ir tiesiog kitoks automobilis – žmonės jį naudojo kitaip. Gale sumontuotas variklis tiesiosiose suteikė geresnį sukibimą, nes didesnis svoris slėgė varančiąją galinę ašį, tačiau posūkiuose 911 buvo labai nestabilus. Ne vienas drąsuolis tai pajuto savo kailiu – didelis greitis ir neatsargus akseleratoriaus naudojimas ne vieną 911 posūkyje tiesiog apsuko. Ankstyvieji Porsche 911 iki šiol vadinami našlių kūrėjais.

Porsche, žinoma, matė tą problemą. Daug vairuotojų išmoko su ja susigyventi – visą stabdymą reikėjo atlikti prieš posūkį, o bėgėtis reikėjo tik ištiesinus vairą. Tačiau joks gamintojas nenori garsėti kaip pavojingų automobilių markė. Taigi, Porsche ieškojo išeičių.

Pats logiškiausias sprendimas būtų perkelti variklį į ratų bazės vidų. Porsche svarstė šią idėją, tačiau 911 būtų praradęs savo praktiškumą ir tapęs dviviečius. Variklio perkėlimas į priekį taip pat būtų padėjęs, tačiau taip 911 netektų savo unikalumo. Taigi, Porsche ėmė ieškoti kompomisų.

1972-aisiais metais pasirodęs atnaujintas Porsche 911 jau pasižymėjo geresniu svorio pasiskirstymu, nes gamintojas perkėlė variklio alyvos talpą į kitą variklio pusę. Įprastai ši 8,5 litrų talpa buvo toli už galinės ašies, o 1972-ųjų 911 modelyje ji jau buvo už galinės automobilio sėdynės. Taip bent jau dalis svorio buvo perkelta arčiau ratų bazės centro ir bent jau teoriškai 911 posūkiuose turėjo būti šiek tiek sukalbamesnis.

Tačiau jau 1973-ųjų 911 sugrįžo prie ankstesnės schemos. Prie šios geresnės tepalo talpyklos vietos Porsche grįžo tik 1989 metais. Kodėl?

Į priekį perkelta alyvos talpa tapo sunkiau pasiekiama. Kaip ją papildyti? Porsche pasirinko paprastą, bet efektyvų sprendimą – tepalo papildymo angą perkėlė į kėbulo išorę. Taigi, vairuotojui norint pagirdyti variklį ar pakeisti jo alyvą, nereikėjo brautis giliai į variklio skyrių. Tačiau toks dizainas turėjo akivaizdžią problemą.

Variklio alyvos užpildymo anga buvo ant dešinio galinio automobilio sparno. Žinote, kas ten būna įprastai? Europietiškuose ir amerikietiškuose automobiliuose su vairais kairėje toje vietoje surasite degalų papildymo angą. Tuo tarpu Porsche 911 benzino bakas buvo priekyje, o jo papildymo anga – ant priekinio kairiojo sparno.

Nors jokios statistikos nėra, kalbama, kad nuo neatidžių 911 savininkų ir degalinių darbuotojų dėl to nukentėjo ne vienas automobilis. Nors toks dizainas gyvavo itin trumpai, Porsche sulaukė pakankamai skundų, kad jo atsisakytų. Benzinu skiestas tepalas paprasčiausiai neveikia, kaista ir gali sukelti katastrofišką variklio gedimą.

Ir sunku dėl to kaltinti Porsche – gamintojas padarė viską, kad alyvos papildymo anga ir jos durelės būtų gerai pažymėtos. Tiesiog degalų bako anga buvo visai kitoje vietoje. Ir Porsche šios minties greitai atsisakė ir dėl to, kad alyvos talpos perkėlimas didelės naudos neatnešė.

Porsche 911 problemos su laiku buvo išspręstos naujos važiuoklės geometrijos, modernių medžiagų ir elektroninių sistemų pagalba.