Automobilių estetika Formulėje 1 tikrai nėra didžiausias prioritetas. Tas mašinas formuoja aerodinamika ir labai griežti organizacijos reikalavimai – tik spalvos ir logotipai ant jų išdėstyti pagal grožio kriterijus. Tačiau 2014-ųjų Formulės 1 automobiliai iki šiol prisimenami kaip vieni baisiausių – kas nutiko jų nosims?
Žinoma, pasivaikščioję po visą Formulės 1 istoriją tikrai rastume ir ne vieną iš tikrųjų gražų automobilį. Tačiau tai yra kitoks grožis – funkcionalios inžinerijos estetika. Tais automobiliais grožimės taip, kaip grožimės automatinio laikrodžio mechanizmu. Jie yra gražūs savo veikimu. Šis grožio samprata subyrėjo 2014 metais – ir tada Formulės 1 automobiliai veikė, bet gražiais jų niekas nevadino.
2014 metų Formulės 1 sezonas pasižymėjo tokiais baisiais automobiliais, kad šių lenktynių mėgėjai iš jų tyčiojosi atvirai, negailėdami pakankamai šiurkščių palyginimų. Priežastis – pailgos nosys, primenančios didnosės beždžionės veidą. Neprisimenate tų bolidų? Štai kaip atrodė 2013-ųjų Caterham CT03:
Nuotraukoje matomas automobilis turi specialų aptaką ant nosies viršaus – 2013-ųjų sezono pradžioje F1 bolidai turėjo keistą nosį su laiptelių, kurį vėliau buvo leidžiama uždengti.
O štai kaip atrodė Caterham CT05, atstovavęs komandai tais negražiaisiais 2014 metais:
Atkreipkite dėmesį į tą siaubingai atrodančią nosį. Ir dar pažiūrėkite, kaip Caterham stengėsi ją užmaskuoti juodos spalvos dažais. Toks spalvų pasirinkimas tik įrodo, kad ir konstruktoriui šis dizainas neatrodė estetiškai patrauklus.
Bet tai nebuvo tik Caterham problema – taip atrodė daug 2014-ųjų Formulės 1 automobilių. Pavyzdžiui, Force India:
Akivaizdu, kad tokį dizainą konstruktoriai rinkosi ne šiaip sau. Tai buvo susiję su 2014-ųjų sezonui paruoštais saugumo reikalavimais.
Nuo pat 2010 metų Formulės 1 automobilių nosys ėmė kilti į viršų, taip atveriant didelę angą virš priekinio bolido sparno. Inžinieriai galėjo išnaudoti šią zoną oro srautų valdymui, taip užtikrindami, kad difuzorių gale pasieks optimali oro srovė ir aerodinaminiai prietaisai sugeneruos pakankamai didelę prispaudžiamąją jėgą. Be to, toks dizainas leido stabilizuoti ir priekinę ašį važiuojant didesniu greičiu. Tačiau jis taip pat buvo ir saugumo problema.
Aukšta bolido nosis susidūrimo metu buvo pavojingai arti vairuotojo galvos aukščio. Tuo metu HALO saugumo lankai dar nebuvo naudojami, bet ir jie kažin kiek padėtų, jei aštri bolido nosis atsitrenktų tiesiai į vairuotojo šalmą. 2012 metais bolidai dar galėjo turėti 550 mm aukščio nosį – ji buvo aukštai, bet jau žemiau nei 2011-aisiais.
Daug konstruktorių nosies aukštį sumažino dirbtinai, pasitelkdami pakopos dizainą – žemesnis buvo tik pats nosies galas. F1 organizacija leido šį negražų laiptelį pridengti aerodinamine plokštele. Tačiau jau nuo 2014-ųjų sezono buvo įvestas dar griežtesnis reikalavimas – automobilio nosis nuo asfalto negalėjo būti aukščiau nei 185 mm, o pakopos dizainas buvo uždraustas.
Žemos nosys nebuvo labai kontroversiškas sprendimas – jų veikimu konstruktoriai įsitikino dar 2010-aisiais. Tačiau aerodinaminiai tyrimai rodė, kad automobilio nosį reikėtų atskirti nuo priekinio sparno ir tą erdvę panaudoti oro srautų valdymui. Bet kaip tai padaryti ir vis tiek išlaikyti žemą automobilio nosį? Atsakymas paprastas – piršto dizainas.
Tas pirštas leido sukurti žemą automobilio nosį – jis buvo pakankamai arti asfalto. Jis privalėjo būti pakankamai storas, kad atitiktų minimalaus pjūvio dydžio reikalavimus, bet tuo pat metu buvo pakankamai siauras, kad šalia jo liktų vietos toms aerodinamikos gudrybėms. Tai yra, konstruktoriai pasiliko didelę skylę savo bolido nosyje ir ją pridengė negražiu pirštu, taip laikydamiesi 2014-ųjų saugumo standartų, bet visiškai nepaisydami estetikos. Lotus ieškojo kitokio sprendimo ir vietoje vieno pasitelkė net du skirtingo ilgio pirštus. Galima ginčytis, bet 2014-ųjų Lotus bolidas greičiausiai ir buvo pats baisiausias tais metais Formulėje 1.
Ta piršto formos nosis sukūrė minimalią leistiną saugumo zoną, bet tuo pačiu neprivertė konstruktorių iš tikrųjų nuleisti priekinę bolido dalį žemyn. Komandos iš esmės apėjo netiksliai aprašytis standartus, o ne juos įvykdė, kaip to tikėjosi Formulė 1 irTarptautinė automobilių federacija (FIA). Bet šį žaidimą žaidė ne visi.
Ferrari ir Mercedes tiesiog įvykdė standartus taip, kaip juos ir įsivaizdavo Formulė 1 bei FIA. Šių bolidų nosys tiesiog buvo labai žemos, net jei centre ir neliko daug vietos oro srautams. Tuo tarpu Red Bull pirštas buvo trumpas ir labai gerai užmaskuotas
2014 metų Formulės 1 čempionate triumfavo Sidabrinės Strėlės – čempionu tapo Mercedes Petronas AMG vairuotojas Lewisas Hamiltonas, antroje vietoje liko jo komandos draugas Nico Rosbergas, trečioje – Red Bull vairuotojas Danielis Ricciardo. Taigi, labai didelė nosis bolidams pergalei nebuvo – lenktynes buvo galima laimėti ir iš tikrųjų laikantis numatytų standartų.
FIA pasistengė, kad 2015 metais bolidai taip jau neatrodytų. Nauji standartai numatė dar žemesnes nosis, bet dabar jau buvo kalbama ir apie tolygias bolido linijas – toks staigus susiaurėjimas iki piršto nebuvo leidžiamas. Be to, buvo numatyta, kad automobilis privalo pasižymėti gražiai simetrišku dizainu – taip uždrausta ir egzotiška Lotus E22 išvaizda.
Ir dabar Formulės 1 automobiliai turi siauras ir žemas nosis, tačiau visas bolido priekis yra tolygiai siaurėjantis ir žemėjantis, todėl atrodo pakankamai estetiškai.
.jpg){kind=link}
