Šlifavimo popierius yra labai naudingas ir labai plačiai naudojamas įrankis. Juo formuojamas ir gludinamas metalas, plastikas, keramika, mediena ir kitos medžiagos. Žinoma, egzistuoja daugybė skirtingo šlifavimo popieriaus tipų, tačiau jis išsirenkamas ir pagal šiurkštumą. Kaip tas šiurkštumas matuojamas ir žymimas?
Terminą šlifavimo popierius šiame straipsnyje naudosime pakankamai laisvai. Žinoma, šlifavimo popierius nebūtinai yra popierinis – abrazyvi medžiaga dažnai klijuojama prie drėgmei atsparaus sintetinio audinio (pavyzdžiui, poliesterio). Be to, skirtingose situacijose ir su skirtingais įrankiais naudojamos skirtingos šlifavimo popieriaus formos – ne tik lapai, bet ir diskai, diržai. Skirtingos formos šlifavimo reikmenys yra naudojami skirtingai, bet šiame straipsnyje apie tai net nekalbėsime. Taigi, kai šiame tekste kalbame apie šlifavimo popierių, iš tikrųjų kalbame apie visą šlifavimo medžiagų įvairovę. Ją jungia bendra klasifikacija pagal šiurkštumą, dar vadinamą grūdėtumu. Apie šį ir yra šis straipsnis.
Šlifavimo popieriaus šiurkštumas žymimas skaičiais, šalia kurių nenurodomas joks matavimo vienetas. Kuo tas skaičius didesnis, tuo šlifavimo popierius yra švelnesnis. Pavyzdžiui, jei grūdėtumas yra 40, švitrinis popierius bus labai šiurkštus (nors parduotuvėje rastumėte ir dar šiurkštesnio). Šlifavimo popierius gali būti ir labai švelnus – paieškoję rasite ir, pavyzdžiui, 5000 grūdėtumo ar dar švelnesnio šlifavimo popieriaus. Poliravimo medžiagos peržengia ir 10 tūkstančių grūdėtumo ribą – bet ką nurodo tas skaičius?
Grūdėtumas nurodo šlifavimo popierių sudarančių dalelių dydį. Kadaise šlifavimo popierius buvo gaminamas iš stiklo ar titnago dulkių. Dabar dažniausiai naudojamas aliuminio oksido, deimanto, chromo oksido, granato (silikatų grupės mineralas), silicio karbido dulkės. Kuo tos dulkės yra smulkesnės, tuo šlifavimo popierius yra švelnesnis. Tai yra, 5000 grūdėtumo šlifavimo popierius yra dengtas žymiai smulkesnėmis dulkėmis nei 400 grūdėtumo abrazyvinės medžiagos.
Tas skaičius iš esmės nurodo sieto, per kurį sijojamos dalelės, tankį. Pavyzdžiui, amerikietiškas CAMI standartas nurodo, kad grūdėtumo vertė – tai skylių skaičius viename kvadratiniame sieto colyje. Tankesnis sietas turi mažesnes skylutes, todėl praleidžia mažesnes daleles ir taip gaunamas švelnesnis šlifavimo popierius. Bet jei skylučių viename kvadratiniame sieto colyje yra mažiau, jos yra didesnės, todėl toks sietas praleidžia didesnes daleles ir gaunamas šiurkštenis šlifavimo popierius. Tiesa, būtina pasakyti, kad kaip ir visi standartai, CAMI leidžia paklaidą. Be to, tas tradicinis apibrėžimas pagal sieto tankį yra gana senas ir nėra pritaikomas visuose gamybos procesuose (skirtingo dydžio daleles galima atskirti ne tik sijojant), todėl standartas numato vidutinį dalelės dydį.
Europietiškas FEPA standartas yra labai panašus ir sutampa su tarptautiniu ISO 6344 standartu, bet yra labiau susietas su dalelių, o ne sieto dydžiu. Tai yra, FEPA standartas yra tiesiog skaičiumi žymima abrazyviniu medžiagų klasė, nebūtinai susijusi su gamybos ypatumais. Nepaisant to, skirtumas tarp amerikiečių CAMI ir europiečių FEPA nėra labai didelis. Pavyzdžiui, vidutinis dalelės dydis europietiškame P24 grūdėtumo popieriuje yra 764 mikronai, o amerikietiškame 24 grūdėtumo popieriuje – 708 mikronai. Skirtumas ryškėja tik pereinant prie smulkiausio grūdėtumo (mikrogrūdėtumo), kur P2000 atitinka amerikietišką 1000 (dalelės dydis – 10,3 µm). Kaip pastebėjote, tarptautinis standartas žymimas su raide P, amerikietiškas – be jos.
Išsijotos abrazyvios dalelės prie popieriaus, audinio ar gumos pagrindo klijuojamos įvairiais klijais. Kartais vis dar naudojami ir iš gyvūnų audinių išgaunami organiniai klijai, bet dažniau pasitelkiamos įvairios sintetinės dervos. Įprastai šiurkštesnis popierius pasižymi ne tik didesniu abrazyvių dalelių dydžiu, bet ir storesniu jų sluoksniu. Taip yra dėl to, kad šiurkštesnis popierius yra naudojamas agresyvesniam medžiagos šlifavimui ir formavimui, todėl dėvisi greičiau.
Beje, įdomus faktas – manoma, kad šlifavimo popierių kinai išrado dar 13 amžiuje – tada jie naudojo sutrintas kriaukles, smėlį ir kietas sėklas, natūralia guma priklijuotas prie pergamento.
