Vienratis karutis yra labai populiarus įrankis, naudojamas soduose, tvartuose, statybų aikštelėse ir daug kur kitur. Daugumai šio straipsnio skaitytojų tikrai yra tekę dirbti su karučiu, bet ar daug apie jį žinote?
Taip, karutis yra labai paprastas įrankis, bet negalima paneigti fakto, kad jis yra ir labai naudingas. Tokių paprastų, bet svarbių įrankių yra ir daugiau – ar žinojote, kad svambalas ne kartą minimas Biblijoje? O kodėl dailidės pieštukas nėra apvalus? Jei ratuota sena technika jums įdomesnė, paskaitykite apie medkirčių naudotus Mičigano rąstų ratus.
Išrastas Kinijoje
Ankstyviausi meno kūriniai, vaizduojantys karučius, yra aptikti Kinijoje ir yra datuojami 1-2 mūsų eros amžiuje. Tiesa, yra istorinių įrašų, leidžiančių manyti, kad karutis buvo išrastas bent pirmame amžiuje prieš mūsų erą ar dar anksčiau.
Iš tikrųjų, karutis yra toks paprastas daiktas, kad tikėtina, kad jis buvo išrastas kelis kartus skirtingose pasaulio vietose. Europoje karučiai naudojami nuo 12 amžiaus (vėlgi, tikėtina, kad anksčiau naudoti karučiai tiesiog nebuvo užfiksuoti), bet jie čia greičiausiai neatkeliavo iš Azijos, o buvo išrasti iš naujo.
Beje, ankstyvieji kiniški ir europietiški karučiai skiriasi. Kiniško karučio ratas buvo centre tiesiai po krovinių skyriumi, o europietiško – toli priekyje. Tai yra, viduramžiais Europoje naudoti karučiai savo forma labai primena modernius. Šis skirtumas susiformavo dėl skirtingų naudojimo būdų – prie didesnių kiniškų karučių dažnai buvo kinkomi jaučiai, o štai europietiški karučiai buvo mažesni ir stumdomi be gyvūnų pagalbos.
Kas yra „karutis“?
Pats žodis „karutis“ atrodo kažkoks svetimas – kodėl ne „vienratis vežimėlis“ ar kažkoks kitas pavadinimas nuo žodžio „vežti“?
Žodį „karutis“ kildinamas nuo žodžio „karai“ – taip lietuviai vadino vežimą su aukštomis gardimis (šonais), įprastai naudotą šienui vežti. Lietuviai šį žodį pasiskolino iš vokiečių „karre“, irgi reiškiančio vežimą. Gali būti, kad ir karutis pirmiausia vadintas karais, bet vėliau žodis pakeistas mažybine jo forma. Karutis yra maži karai. Panašiai karučius vadina ir latviai bei estai.
Karutis su burėmis
Tai, kad į savo vienračius karučius kinai kinkė gyvūnus, tikriausiai net nėra keista. Bet jie kinkė ir patį vėją.
Kartais karučiai buvo naudojami ir pakankamai ilgoms kelionėms. Pavyzdžiui, ūkininkai ar amatininkai su jais keliaudavo į prekyvietes. Nuo 6-ojo amžiaus kinai virš savo tokių ilgųjų reisų karučių keldavo bures. Aišku, jos padėdavo tik keliaujant pavėjui, bet padėdavo! Ir burinius karučius kinai naudojo kelis amžius – juos 1797 metais aprašė Nyderlandų ir JAV pirklys Andreasas Everardusas van Braamas Houckgeestas. Karučiai su burėmis buvo nufotografuoti ir 20 amžiaus pradžioje.
Kodėl vienas ratas?
Dviračiai žmonių jėga tempiami krovinių vežimėliai buvo sukurti bent pora tūkstančių metų prieš mūsų erą. Jei vienratis karutis buvo sukurtas prieš du tūkstančius metų, dviratis vežimėlis buvo sukurtas dar du tūkstančiai metų prieš tai. Kodėl žmonės nusprendė pašalinti tą vieną ratą? Ir kodėl vienračiai karučiai naudojami iki šiol?
Vienratis karutis lengviau nekliūdamas pravažiuoja pro siaurus plyšius (pavyzdžiui, statomo namo duris). Be to, jis gali važiuoti lenta ar siauru žmonių pramintu taku. Ant nuožulnaus paviršiaus pakrautas vienratis karutis yra lengviau stabilizuojamas – žmogus jį gali pakreipti ir pasukti taip, kad krovinys neišbyrėtų net ir važiuojant skersai nukalnės. Galiausiai, vienračio karučio forma įprastai leidžia išpilti krovinį ne tik pirmyn, bet ir į šonus.
Būtent dėl manevringumo, siaurumo ir krovinio išpylimo lankstumo karučiai yra tokie populiarūs ūkiuose, soduose ir statybose. Tačiau, aišku, vienratis karutis turi ir trūkumų. Visų pirma, žmogaus rankoms tenka daugiau apkrovos – ne tik dėl svorio, bet ir dėl poreikio jį stabilizuoti. Į vienratį karutį ir krovinio įprastai telpa mažiau.
Fizikos pamoka
Galbūt straipsnio pradžioje paminėtas svambalas yra minimas Biblijoje, bet karutis irgi dažnai vaizduojamas knygose, tik kitokiose – fizikos vadovėliuose. Karutis labai dažnai naudojamas kaip antros klasės sverto iliustracija.
Pirmos klasės sverto atramos taškas yra tarp, pavyzdžiui, žmogaus rankų ir krovinio. Tuo tarpu antros klasės sverto atramos taškas yra toliau – krovinys yra tarp jo ir žmogaus rankų. Karutis priklauso antrai sverto klasei. Tas sverto principas padeda žmogui pakelti didesnį svorį nei jis įprastai galėtų pajudinti.
Didžiausi metaliniai karučiai leidžia pavežti ir kelių šimtų kilogramų svorį. Aišku, nors žmogus gali pasijusti labai stiprus kilstelėjęs už sunkiai pakrauto karučio rankenų, didžioji to svorio dalis tuomet gula ant ašies ir rato. Didžiausi plieniniai vienračiai karučiai, pasak jų techninių aprašymų, gali pavežti iki 500-550 kg, jei tik naudotojas bus pakankamai stiprus.
O ar pastebėjote, kad kartais karutį lengviau traukti nei stumti? Žmogaus kūnas pasvyra darbo kryptimi – taip išnaudojame savo kūno svorį. Karučio atveju žmogaus svoris spaudžia ne tik pirmyn, bet ir žemyn, taip nominaliai didindamas rato ašiai tenkančią apkrovą. Kitaip tariant, kad ir kaip keistai tai skambėtų, stumiamas karutis yra sunkesnis.
Tempiant žmogaus kūnas pasvyra tolyn nuo krovinio ir prie jo neprisideda. Be to, traukiant karutį kūnas pasvyra toliau nuo rankenų, todėl išlaikyti jas pakeltas yra šiek tiek lengviau. Tiesa, stumiamą karutį lengviau išlaikyti stabilų. Visa tai veikia ir su dviračiais/keturračiais vežimėliais, žoliapjovėmis, bet kartais dėl tų daiktų formos juos tempti tiesiog nepatogu ar net pavojinga.
Svarbūs išradimai
Jamesas Dysonas yra labai garsus britų išradėjas ir pramonininkas. Jo vardas geriausiai žinomas dėl Dyson dulkių siurblių, plaukų džiovintuvų ir kitos buitinės technikos. Vienas iš ankstyvųjų jo išradimų buvo Ballbarrow (nuo angliško wheelbarrow – karutis) – karutis su rutulį primenančiu ratu. Jo gamyba prasidėjo apie 1974 metus. Toks platus ratas leido patogiau riedėti per minkštą gruntą ir buvo stabilesnis. Šis Dysono išradimas buvo nušviečiamas BBC ir kitų žiniasklaidos priemonių kaip įrankis iš ateities. Tiesa, dabar atrodo, kad ateityje karučiai bus kitokie ir riedės patys.
Honda gamina beveik viską, kas juda – nuo lėktuvų iki bagažinėje telpančių motorolerių. Honda gamina ir daug įvairių įrankių. Manoma, kad pirmasis masinės gamybos elektra varomas karutis irgi buvo Honda kūrinys – Honda HPE60 pasirodė 1998 metais. Dabar karučiai su varikliais yra gana populiarūs.
Karutis reikalauja įgūdžių?
Karutis yra labai paprastas įrankis, kurį gali naudoti visi. Tačiau įgudęs žmogus su karučiu gali kur kas daugiau. Pavertus karutį posūkius galima įveikti sklandžiau net ir ankštose erdvėse. Geros technikos reikia ir norint važiuoti lenta.
Karučių pilotai dažnai varžosi įvairiuose renginiuose. Vengrijoje kasmet rengiamos Karučių Olimpinės (vadinamos Talicskaolimpia), į kurias atvyksta sportininkai iš įvairių pasaulio šalių. Įvairios lenktynės ir slalomai taip pat organizuojami ir kitose šalyse, ypač įvairių kaimo švenčių metu.
.jpg){kind=link}
.jpg){kind=link}
