Ar kada esate pastebėję, kad automobilio vilkimo kilpa dažniausiai yra dešinėje priekinio bamperio pusėje? Aišku, dažniausiai tai netrukdo, bet jei automobilis yra nulėkęs į griovį ar yra nepatogiai pastatytas, centre įrengta kilpa būtų lengviau pasiekiama. Kodėl ji nėra centre?
Daugelis šiuolaikinių automobilių turi įsukamas vilkimo kilpas. Nenaudojama kilpa guli kur nors bagažinėje ir prireikus gali būti įsukta į jai skirtą lizdą, kuris priekyje įprastai yra dešinėje pusėje. Tai – toli gražu nėra naujas sprendimas, bet jis yra geras. Vilkimo kilpa automobiliui grožio neprideda, o avarijos metu dar gali būti ir pavojinga, ypač prieš pėsčiuosius. Tačiau kai automobilis griovyje guli ant dešiniojo šono, sumontuoti vilkimo kilpą gali būti sunku. Tiesa, kai kurie visureigiai turi nuolatines vilkimo kilpas – kai kurie net keturias.
Yra ir automobilių, kuriuose pagal situaciją vilkimo kilpą galima įsukti kairėje arba dešinėje priekinio bamperio pusėje. Net ir neįsukamos, nuolatinės tempimo kilpos, kurios buvo labai dažnos anksčiau, nebūdavo automobilio centre. Ir tikrai ne dėl valstybinių numerių – priekyje jie apskritai ne visur reikalingi. Tiesa, yra išimčių – skaitytojai pranešė, kad keli modeliai visgi turi vilkimo kilpas centre. Bet išimtis tik patvirtina taisyklę – beveik visų automobilių vilkimo kilpos priekyje yra dešinėje.
Atsakymas slypi automobilio konstrukcijoje. Vilkti automobilį geriausia už tvirčiausios jo dalies, kad nebūtų apkrautas koks nors potencialiai silpnesnis mazgas. Tai ypač svarbu, kai automobilis yra įstrigęs pusnyje, griovyje ar purvyne, arba kai jį bandoma užvesti tempiant (tam jis turėtų būti su mechanine transmisija), nes tuomet jį gali tekti timptelti su nemažai jėgos. Bet net ir lygiu keliu velkant šiaip sugedusią mašiną, vilktis nuolat tampoma pakankamai stipriais smūgiais ir tarsi bando išrauti kilpą iš automobilio kėbulo. Aišku, geras vairuotojas palaikys vilkties įtempimą, bet apkrovos vis tiek yra gana stiprios.
Absoliuti dauguma kasdienių automobilių (tai yra, ne superautomobilių ar visureigių) turi su kėbulu integruotą platformą, kurios pagrindas – lonžeronų pora. Tai – sijos, sudarančios svarbią saugumo konstrukcijos dalį, prie kurios dar tvirtinami ir kiti automobilio mazgai. Automobilio lonžeronai yra tarsi sijos ar kolonos architektūroje – tai yra kritinės detalės, kurios yra surištos su likusia kėbulo konstrukcijos dalimi.
Tos sijos priekyje nėra automobilio centre, nes tarp jų turi tilpti variklis arba bagažo skyrius. Lonžeronai yra labai tvirti ir vilkimo kilpa turi būti įsukama į vieną iš jų. Tarp jų yra bamperis, bet tai – ne toks tvirtas mazgas, kuris yra skirtas smūgiams sugerti, o ne atlaikyti. Būtent dėl to vilkimo kilpos lizdas yra arčiau vienos pusės – jis yra ten, kur yra lonžeronas.
Aišku, gali kilti klausimas, kodėl tuomet priekabos kablys yra centre – juk ir jis turi būti sujungtas su pagrindine automobilio konstrukcija. Tai tiesa, bet priekabos kablys tiesiog privalo būti viduryje, tuo tarpu vilkimo kilpoms tai nėra taip svarbu. Gale gamintojai gali sumontuoti papildomą siją ar kitą konstrukciją, kad priekabos kablys būtų tvirtas. Priekyje, kur įprastai yra radiatoriai ir susilankstanti saugumo konstrukcija, tokioms papildomoms sijoms nėra vietos ar būtinybės.
Na ir paskutinis klausimas – kodėl vilkimo kilpa priekyje yra dešinėje, o ne kairėje? Štai dėl ko:
Vilktis neišvengiamai yra gana trumpa. Tempiamo automobilio vairuotojas turi būti labai atidus ir dėl to, kad reikia palaikyti vilkties įtempimą. Be to, ir vairo bei stabdžių stiprintuvai greičiausiai neveikia. Dešinėje pusėje esanti vilkimo kilpa leidžia tempiamo automobilio vairuotojui lengviau laikytis arčiau kelio vidurio, kad jis geriau matytų kelią, galėtų pasiruošti artėjantiems posūkiams ir kliūtims. Aišku, tempiančio automobilio vairuotojas turi būti supratingas ir laikytis arčiau kelkraščio.
.jpg){kind=link}
