Atominės elektrinės yra jautrūs ir daug pagrįstų ir nepagrįstų baimių keliantys objektai. Jos yra ypatingai tvirtos, jų statybose ir eksploatacijoje pirmenybė visada skiriama saugumui, bet nepažeidžiamų pramoninių objektų nebūna. Tai gal ir lėktuvai virš jų neskraido?
Šį klausimą, beje, iškėlė skaitytojas Nodum.lt Facebook puslapyje, kur pasidalinau Leibštato atominės elektrinės nuotrauka. Jums tą puslapį reikėtų sekti. Ten galite užduoti klausimus ir siūlyti temas. Tai taip pat galite padaryti elektroniniu paštu info@nodum.lt.
Žinoma, saugumas atominėms elektrinėms yra ypatingai svarbus. Černobylio ir Fukušimos katastrofos parodė, kokia didelė yra branduolinių avarijų kaina. Tačiau katastrofa gali prasidėti ne pačioje elektrinėje, o virš jos – negi virš atominių elektrinių skraido lėktuvai?
Šis klausimas buvo dažnai keliamas netrukus po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose. Tuomet žmonės buvo raminami, kad JAV atominės elektrinės buvo projektuojamos ir statomos Šaltojo karo metais ir gali atlaikyti ypatingai didelius smūgius. Tačiau net jei radiacija nepasklistų lėktuvo katastrofa atominėje elektrinėje vis tiek būtų siaubinga žinia, atominės elektrinės yra strategiškai svarbūs ir labai brangūs objektai.
Tačiau ar šiais laikais įmanoma neskraidyti virš atominių elektrinių, kai lėktuvų danguje tiek daug? Galbūt, bet nebūtų lengva, nes ir atominių elektrinių yra nemažai. Vien Europoje straipsnio rašymo metu yra 168 veikiantys branduoliniai reaktoriai. Yra ir nemažai uždarytų, bet neišmontuotų AE blokų, todėl tikrasis tokių jautrių objektų skaičius yra didesnis. Ir lėktuvai virš jų skraido – kartais kokią atominę elektrinę galima pamatyti per lėktuvo langą.
Oro erdvė virš atominių elektrinių įprastai yra apribota, bet tie apribojimai turi savo ribas. Kaip pavyzdį galima paminėti Ignalinos AE, kuri yra uždaryta, bet nėra išmontuota. Kaip Nodum.lt paaiškino oro navigacijos paslaugų teikėja „Oro navigacija“, draudžiamoji oro erdvė virš Ignalinos AE yra 5 jūrmylių (apie 9,26 km) spindulio skritulys, kurį iš vienos pusės apkarpo valstybės siena. Tiksliau, ne skritulys, o cilindras, nes draudžiamoji oro erdvė yra trimatė ir turi lubas – 5 944 metrų aukštyje draudimo nelieka.
Beje, kadangi nuotrauka, dėl kurios skaitytojui kilo šis klausimas, buvo daryta Šveicarijoje, tą patį klausimą uždaviau ir tos šalies oro navigacijos specialistams „Skyguide“. Pasirodo, Šveicarijoje draudžiamoji oro erdvė aplink atomines elektrines yra mažesnė – 1,5 km spindulio ir 1 km aukščio virš žemės paviršiau (ne virš jūros lygio). Skirtingose šalyse stovi skirtingos elektrinės, veikia skirtingos oro gynybos sistemos, kitaip kontroliuojamas eismas ir draudžiamosios oro erdvės zonos yra kitokios.
Komerciniai lėktuvai, kaip žinote, įprastai skrenda 9-13 km aukštyje. Taigi, jei taip nubrėžiamas maršrutas, lėktuvai virš Ignalinos AE skraido be problemų. Norint įskristi į draudžiamąją oro erdvę jau tektų prašyti Karinių oro pajėgų leidimo. Ko ten skristi? Na, priežasčių gali būti – pavyzdžiui, kas nors gali panorėti iš oro filmuotų vaizdų dokumentiniam filmui.
Lėktuvai beveik niekada nekrenta iš dangaus kaip pakirsti. Jei kažkur virš Ignalinos AE skrendantį lėktuvą ištiktų gedimas, jis būtų nukreiptas šalin. Net ir sklęsdamas lėktuvas tą 9,3 km atstumą įveiktų per mažiau nei minutę. Na, o jei prie atominės elektrinės būtų artinamasi tyčia, atsakas būtų griežtas.
Draudžiamųjų oro erdvės zonų Lietuvoje (ir kitose šalyse) yra ir kitur – virš Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Smiltynės, Turniškių ir daug kitur. Tiesiog visos tos zonos turi lubas ir komerciniai lėktuvai virš jų skraido.