Vienas didelis elektromobilio privalumas – galimybė jį įkrauti namie. Aišku, tai įmanoma tik turint tam būtinas sąlygas, bet jei turite garažą su geru elektros įvadu ir įkrovimo stotele, kasdien į kelią galite leistis su optimaliai įkrauta baterija. Tik kad elektromobilio bateriją pasieks ne visa pažadėta ir apmokėta elektra.
Ar žinote, kodėl paskutiniai 20 % elektromobilio baterijos įkraunami lėčiau? Ir ar tiesa, kad pilnai įkrautas elektromobilis yra sunkesnis?
Jei nemiegojote per fizikos pamokas, žinote, kad nėra 100 % efektyvių žmogaus sukurtų sistemų. Lemputė virš jūsų galvos ne visą energiją paverčia šviesa – dalis virsta šiluma. Vidaus degimo varikliai apskritai yra siaubingai neefektyvūs – jūsų automobilis daugiau benzino ar dyzelino skiria lauko šildymui nei važiavimui. Aišku, privalumas tas, kad skysti degalai turi labai didelį energijos tankį, o bakas yra greitai pripildomas, todėl vairuotojai net nesusimąsto apie tai, kad didžioji dalis degalų skiriama ne važiavimui.
Elektromobiliai šiuo požiūriu yra daug efektyvesni – jie iššvaisto daug mažiau energijos. Kitaip tariant, daug daugiau energijos atsargų jie skiria pirminei paskirčiai – važiavimui. Vidaus degimo variklio efektyvumas siekia 35-45 %, elektros variklio – 70-90 %. Bet jūs tai tikriausiai jau žinote.
Ko galbūt nežinote, nes niekada apie tai nepagalvojote, elektromobilio įkrovimo procedūra irgi nėra 100 % efektyvi. Kiek energijos reikia tuščiai 80 kWh baterijai įkrauti iki 100 %? Apie 88-92 kWh. Tai yra, apie 10-15 % daugiau nei mano naujas elektromobilio savininkas (kai kurie šaltiniai nurodo ir prastesnius skaičius).
Tas kilovatvalandes kaip šilumą iššvaisto įkrovimo stotelės elektronika ir įkrovimo sistema elektromobilio viduje, ir sunaudoja įvairios stebėjimo ir informacinės sistemos. Įkrovimo efektyvumas priklauso ir nuo naudojamų įrenginių kokybės, aplinkos sąlygų, baterijos būsenos. Kai kurie automobiliai ir kai kurios įkrovimo stotelės pasižymi geresniu efektyvumu, kai kurie – prastesniu.
Kodėl tai svarbu? Na, tai irgi yra elektromobilio naudojimo kaštai, kurie retai įtraukiami į bendrus skaičiavimus, nes ne visi savininkai savo mašinas įkrauna namuose. Galbūt tai nėra reikšmingos išlaidos, bet vis tiek išlaidos. Jūsų elektromobilis kelionę įveikė sunaudodamas tik 50 kWh energijos? Puiku, bet iš tikrųjų sumokėjote už 55. Kaip pastebėjo vienas garsiausių automobilių žurnalistų pasaulyje Harry Metcalfeas, niekas to niekada nemini. Reikėtų paminėti, nes skirtingi elektromobiliai čia gali reikšmingai skirtis (kas nors gali naudoti ypatingai neefektyvius, pigius komponentus ar tiesiog prastai suprojektuotas sistemas).
Dyzelinių automobilių vairuotojai jau juokiasi, uostydami savo pirštus – cha cha, elektromobilistai moka už energiją, kuri jų automobilių baterijų net nepasiekia! Iš tikrųjų, nėra ko juoktis. Ne šiaip sau aukščiau paminėtas vidaus degimo variklių efektyvumas. Be to, kas moka už elektrą, kurią sunaudoja degalų pompos degalinėse? Kas moka už degalinių išlaikymą apskritai, jų reklamą, plėtrą? Skystų degalų pardavimo sistema toli gražu nėra 100 % efektyvi. Skirtumas tas, kad benzininių ir dyzelinių automobilių vairuotojai žino, kad degalinės stovi ne už dyką, mato kainą už litrą. Jie įsipila 100 litrų ir sumoka už 100 litrų nurodytą kainą. Elektromobilių savininkai įsipila 100, sumoka už 110 ir to dažnai net nežino.
