Lėktuvas yra greičiausia transporto priemonė, kuria esate keliavę. Ir nors lengva pamiršti, kad tolimus pasaulio taškus jungiame 700-900 km/val. greičiu (ar dar greičiau), tai iš tikrųjų yra įspūdingas žmonijos pasiekimas. Tačiau traukos lenktynėse iki 100 km/val. su tais lėktuvais būtų galima pasivaržyti ir ne pačiais greičiausiais automobiliais.
Jei esate buvę labai greitame automobilyje, tikrai prisimenate tą jausmą, kai visas jūsų kūnas yra tarsi prispaudžiamas prie sėdynės. Staiga istorijos apie ypatingai stiprius Formulės 1 pilotų kaklus tampa intymiai suprantamos. Tačiau automobiliai nėra tokie greiti kaip lėktuvai – mes visi tai žinome, todėl pirmą kartą įsitaisę lėktuve laukiame panašios patirties. Ir nesulaukiame.
Ar žinote, kokiu greičiu juda metro traukiniai? O kokį maksimalų greitį išvysto F1 automobiliai? Ne visos įspūdingos transporto priemonės yra ypatingai greitos – didieji krovininiai laivai yra tikros pasaulinės ekonomikos kraujo ląstelės ir nėra labai greiti.
Norėdamas pakilti, lėktuvas turi įsibėgėti iki tokio greičio, kuris užtikrintų pakankamą priešpriešinį oro srautą aplink keliančius paviršius. Keliamąją jėgą sparnai kuria tik judėdami per orą, kai oras juos glosto optimaliu greičiu. Lėktuvams kylant yra svarbūs keli greičiai. V1 apibūdina greitį, kurį viršijus pilotui nebereikėtų atšaukti pakilimo, jei tai yra įmanoma. Pasiekęs VR greitį pilotas trukteli šturvalą ir pradeda kelti lėktuvą nuo pakilimo tako. V2 yra greitis, kurį pasiekęs lėktuvas jau galėtų tęsti kilimą ir sugedus vienam varikliui. Tie V greičiai priklauso nuo lėktuvo svorio, užsparnių nustatymų, gamintojo ir aviacijos saugumą reglamentuojančių institucijų rekomendacijų.
Visi tie V greičiai apibūdina lėktuvo greitį ore, ne žemės atžvilgiu. Tai yra, pučiant priešpriešiniam vėjui (o lėktuvai stengiasi kilti prieš vėją) greitis lėktuvo prietaisuose bus didesnis, nei atrodytų stebint nuo žemės. Ta inercija, kurią lėktuvui bėgėjantis jaučiate savo kūnu, nepriklauso nuo vėjo. Taigi, pučiant stipriam priešpriešiniam vėjui ta jaučiama akceleracija gali būti švelnesnė.
Bet lėktuvai apskritai bėgėjasi neįspūdingai greitai. Reikalas tame, kad nėra svarbu, kaip greitai lėktuvas pasieks tą VR greitį, kuris leidžia jam atsiplėšti nuo asfalto. Takai yra ilgi, todėl pajudėti iš vietos galima švelniai, taip sumažinant bagažo pasislinkimo riziką ir neerzinant žmonių. Akceleracija kūnu labiausiai jaučiama šaunant iš vietos, o jau pradėjus judėti inercija nėra taip jaučiama. Galiausiai, lėktuvai yra sunkūs ir įtikinti tą svorį judėti pirmyn VR greičio link nėra taip lengva.
Tai kaip greitai didieji lėktuvai pasiekia 100 km/val. greitį? Priklauso nuo daugybės faktorių, bet 8-12 sekundžių yra geras spėjimas – jus atostogų į kitą Europos miestą skraidinantys Boeing 737 ir Airbus A320 pademonstruotų maždaug tokį rezultatą. Didesni lėktuvai, kaip Boeing 747 ar Airbus A380, žinoma, bėgėjasi šiek tiek lėčiau (iki 15 s.), nes yra daug sunkesni ir viduje turi daugiau turto, kurį būtų galima išvartyti bandant pagerinti kokį neoficialų rekordą.
Įdomu tai, kad įveikę tą pradinę inerciją lėktuvai toliau bėgėjasi panašiu tempu. Pavyzdžiui, jei Boeing 737 nuo 0 iki 100 km/val. bėgėsis 9 sekundes, greičiausiai per dar 9 jis pasieks 200 km/val. Na, o įsibėgėjęs iki 270 km/val. (maždaug, apytiksliai, priklauso nuo daugybės faktorių) jis atsisveikins su asfaltu ir kils pasisveikinti su dangumi, kur toliau bėgėsis iki maždaug kreiserinio 839 km/val. greičio. Tik jūs to jau nejausite, nes nuobodžiaudami vartysite sudėvėtą oro linijų žurnalą su reklamomis.
