Kokiu greičiu juda metro traukiniai?

Miesto geležinkeliai, mums geriausiai žinomi metro vardu, stipriai palengvina susisiekimą didžiausiose pasaulio gyvenvietėse. Metro traukiniai nestovi kamščiuose ar prie šviesoforų, nevingiuoja tarp pastatų ir parkų, todėl į kitą miesto galą galima nuvykti labai greitai. Bet kokį greitį iš tikrųjų pasiekia metro traukiniai?

Metro – tai įprastai bent iš dalies požeminė geležinkelio sistema, skirta palengvinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių. Metro traukiniai nėra kažkokios ypatingos transporto priemonės – tai tėra elektriniai traukiniai, specialiai sukurti šiam darbui. O traukiniai gali būti labai greiti. Šiame straipsnyje trumpai pažiūrėsime, kokį greitį pasiekia kai kurių miestų metro traukiniai. Svarbu paminėti, kad didžiausią greitį metro traukiniai pasiekia trumpose atkarpose ir įsibėgėja atviresnėse vietose – tai yra, ne po žeme. Apskritai, metro yra miesto greitojo susisiekimo geležinkeliu sistema – metro neprivalo būti tik tunelių sistema.

Pirmosios metro linijos Londone atidarytos 1863 metais. Tai buvo tikra transporto revoliucija, stipriai pagerinusi susisiekimą Pramonės revoliucijos išpūstame mieste. Londono metro sėkmė iš esmės sukūrė šabloną, pagal kurį vėliau kurtos kitų didžiausių miestų transporto sistemos. Tiesa, vos pasirodęs Londono metro nebuvo labai mėgstamas, nes vagonus traukė garvežiai. Nors metro tuneliai buvo ventiliuojami, aidintis garvežių puškavimas ir kvapas patiko ne visiems. 1890 metais Londono metro sistemoje garvežius po truputį pradėjo keisti elektriniai traukiniai, kurie šiam darbui tinka daug geriau.

Taigi, Londono metro yra seniausias pasaulyje. Aišku, per savo istoriją jis plėtėsi, augo ir modernėjo. Dabar Londono metro traukiniai važinėja vidutiniu 33 km/val. greičiu. Kai kuriose linijose pasiekiamas net 100 km/val. greitis, bet tik atviroje erdvėje, ne tuneliuose.

Paryžiaus metro atidarytas 1900 metais ir yra giriamas, kaip labai efektyvi sistema. Vidutinis greitis ten – apie 30 km/val., bet kai kuriose linijose traukiniai įsibėgėja iki 80 km/val. Beje, dalis Paryžiaus metro infrastruktūros yra kiek apgaulinga – Prancūzijos sostinėje yra daug netikrų pastatų, kurie slepia metro ventiliacijos angas.

Maskvos metro garsėja puošniomis senosiomis stotimis – velnias žino, kokia buvo prasmė dailinti metro stotis stiuko ornamentais ir kabančiais sietynais. Maskvos metro atidarytas 1935 metais. Traukiniai ten lekia vidutiniu 39,5 km/val. greičiu, bet vietomis gali įsibėgėti iki 80 km/val. Rusijos draugė Šiaurės Korėja irgi turi puošnių stočių, bet Pchenjano metro pasiekia tik 70 km/val. maksimalų greitį.

Niujorko metro yra labai garsus visame pasaulyje. Daugiausia dėl to, kad jis figūruoja daugybėje filmų ir serialų. Pirmosios Niujorko metro linijos atidarytos dar 1904 metais. Dabar Niujorko metro traukiniai pasiekia vidutinį 28 km/val. greitį, bet gali įsibėgėti iki 89 km/val.

Taipėjaus, Taivano sostinės, metro sistema, pradėjusi darbą tik 1996 m, yra neįtikėtinai produktyvi. Per dieną Taipėjaus metro traukiniai pergabena beveik 8 milijonus keleivių. Vidutinis greitis Taipėjaus metro yra apie 31,5 km/val., bet atviroje vietoje žemės paviršiuje Taivano metro traukiniai gali guldyti spidometro rodyklę iki 80 km/val.

San Paulo, didžiausio Brazilijos miesto, metro pradėjo veikti 1974 metais ir yra laikomas vienu moderniausių Pietų Amerikoje. Įdomu tai, kad San Paulo metro pasižymi aukštu vidutiniu greičiu – 60 km/val. Tuo tarpu maksimalus greitis nėra išskirtinai aukštas – traukiniai ten įsibėgėja iki 87 km/val.

Tiek pavyzdžių, turbūt, pakanka. Dabar jei kas paklaustų, kokiu greičiu važinėja metro, galėtumėte užtikrintai pasakyti, kad įprastai požeminiai traukiniai pasiekia 30-60 km/val. greitį, bet kartais gali įsibėgėti iki 70-90 km/val. Metro efektyvumas yra ne traukinių greityje, o linijų tiesume ir visos sistemos atsparume oro sąlygoms, kamščiams, šviesoforams ir kitoms nesąmonėms.

Liko vienas klausimas – kuriame pasaulio mieste rasime greičiausią metro? Atsakyti ne taip jau lengva, nes mūsų įsivaizdavimas, kas yra metro, yra gana ribotas. Metro yra tiesiog greito susisiekimo sistema, sukurta miestui – tie geležinkeliai neprivalo būti po žeme. Todėl greičiausiu metro traukiniu laikomas Šanchajaus magnetinės levitacijos (maglev) traukinys, lekiantis nuo Pudongo tarptautinio oro uosto link miesto centro. Jis laikomas miesto metro sistemos dalimi, nors turi atskirus specialius bėgius, reikalingus maglev traukiniams, ir po žeme neužsuka. Jo teorinis maksimalus greitis siekia 431 km/val., bet jis pasiekiamas tik bandymų metu. Įprastai Šanchajaus maglev keliauja 225-250 km/val. vidutiniu greičiu. Labiau pagal mūsų įsivaizdavimą tikras Šanchajaus metro gali įsibėgėti iki 120 km/val. greičio, bet irgi ne po žeme. Miesto centre, kur metro traukiniai gyvena kaip kurmiai, stotelės per dažnos, kad būtų pasiektas didesnis greitis.