Įsėdate į automobilį ir prisisegate saugos diržą – tai yra kone refleksui prilygstantis visiškai automatinis veiksmas. Nors tai yra privaloma, tai darome ne tik vengdami baudų, bet ir siekdami save apsaugoti. Tačiau kai kurie žmonės kartoja, kad saugos diržai kartais ne tik neapsaugo juos dėvinčių, bet ir patys tampa sunkių traumų priežastimi. Ar tai tiesa?
Nors saugos diržai buvo sutinkami ir anksčiau, modernius trijų taškų diržus sukūrė Volvo inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 metais Volvo šiuos diržus jau montavo kaip standartinę saugumo įrangą. Bet ar žinote, kodėl gale saugos diržai pradėti montuoti daug vėliau? O kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visiškai kitokie? O ar tiesa, kad ginklai ir saugumo sistemos bandomi su tikrais žmonių kūnais?
Tiesa be konteksto kartais yra tokia pat vertinga kaip ir melas. Statistikos ekspertai tai puikiai supranta, todėl vengia trumpų atsakymų. Ar tiesa, kad kasmet šimtai ar net tūkstančiai žmonių yra sužeidžiami saugos diržų? Galbūt, nors tikslaus skaičio niekas nežino. Bet taip pat tiesa ir tai, kad šimtai tūkstančių žmonių saugos diržų yra apsaugomi nuo mirties ar sunkių traumų. Išgelbėtų žmonių skaičius neabejotinai yra žymiai didesnis už sužeistų. Net ir sukeldamas traumą saugos diržas dažnai apsaugo nuo daug skausmingesnio ar visiškai tragiško likimo. Bet apie viską nuo pradžių.
Saugos diržo užduotis – išlaikyti žmogaus kūną prispaustą prie sėdynės, kad avarijos metu jis nesitrankytų į kietus paviršius, daiktus, kitus keleivius ar apskritai nebūtų išsviestas iš automobilio. Įvairiais skaičiavimais, saugos diržas sumažina mirties riziką avarijoje net 45-60 %. Modernios saugumo sistemos yra labiau integruotos ir saugos diržai gali būti aktyvūs. Tai yra, pajautęs, kad smūgis yra neišvengiamas, automobilis gali iš anksto įtempti saugos diržą ir prispausti kūną prie sėdynės. Bet net ir senamadiški pasyvūs saugos diržai stipriai pagerina išgyvenimo galimybes avarijos metu. Saugos diržai kasmet išgelbėja šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Net jei sužeidžia šimtus.
Saugos diržai kartais sukelia odos nubrozdinimus, šonkaulių ar raktikaulio lūžius. Dar rečiau jie sukelia vidinių organų ar stuburo traumas. Gydytojai kartais tai vadina „saugos diržo sindromu“. Tikslios statistikos, kiek traumų sukelia saugos diržai, tiesiog nėra, nes net ir taip aplamdyti žmonės dažniausiai džiaugiasi, kad išgyveno ar išvengė daug rimtesnių sužeidimų, todėl nesiskundžia.
Saugos diržai dažnai sužeidžia dėl to, kad yra neteisingai dėvimi. Susisukęs saugos diržas negali tolygiai paskirstyti smūgio jėgos per didesnį plotą. Be to, kartais žmonės iš nuobodulio ar tiesiog ieškodami patogesnės pozicijos mėgsta diržą pasikišti po pažastimi ar pastumti jį keliais. Galiausiai, žmonių kūnų būna labai įvairių ir saugos diržai ne visus juos vienodai gerai prilaiko. Esant galimybei, visada reikėtų sureguliuoti saugos diržo aukštį, kad jis tvarkingai gultų ant peties ir krūtinės vidurio.
Čia verta paminėti, kad moterims saugos diržai dažnai būna ne tokie patogūs ir dėl to sunku ką nors padaryti. Keli tyrimai atskleidė, kad moteris saugos diržai sužeidžia dažniau. Tai gali būti susiję su skirtingu vyrų ir moterų raumenynu, bet manoma, kad tam įtakos turi ir tai, kad daugelis saugumo bandymuose naudojamų manekenų simuliuoja vyriškus kūnus, todėl saugumo įranga yra labiau suderinta jiems. Ekspertai primena, kad besilaukiančios moterys saugos diržą turėtų prisisegti atidžiau, įsitikindamos, kad jis negula ant pilvo.
Galiausiai, verta paminėti ir tai, kad saugos diržai kartais automobilių keleivius pražudo ir netiesiogiai. Tai yra, jie ne patys sukelia traumas, o neleidžia žmonėms evakuotis, kai automobilis dega ar skęsta. Dažniausiai tai yra susiję su panika, o ne saugos diržo savybėmis, bet kai kurie ekspertai pataria po ranka visada turėti įrankį saugos diržui nupjauti.
