Visi keleiviai tvarkingai susėda savo vietose, prisisega ir išklauso saugumo instrukcijas. Tuomet skrydžio palydovai uždaro duris, paskutinį kartą patikrina visą saloną, įsitikina, kad viskas saugu ir tvarkinga, ir galiausiai užima savo vietas. Ir pakiša plaštakas po šlaunimis. Kodėl? Ir kodėl jų saugos diržai yra kitokie?
Beje, ar pastebėjote, kad nurodymas prisisegti saugos diržus, jums ir skrydžio palydovams galioja skirtingai? Įgulos nariai dažnai šio ženklo nepaiso. O kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? Saugos diržai toli gražu nėra vieninteliai su saugumu susiję daiktai lėktuve – kas pripučia avarines lėktuvų čiuožynes ir kodėl ant jų būtinai reikia šokti?
Iš tikrųjų, tai, kad skrydžių palydovų sėdynės yra kitokios, nestebina. Jas jie naudoja labai mažai, nes beveik visą laiką bėgioja po saloną, užtikrindami keleivių komfortą. Skrydžių palydovai yra oro linijų darbuotojai, o ne bilietus įsigiję keleiviai, todėl jų sėdynės yra, sakykime, minimalistinės. Jos yra visai mažos, toli gražu ne tokios minkštos ir patogios kaip keleivių.
Įgulos nariai visada turi stebėti keleivius, todėl priekyje esančios sėdynės yra atsuktos atgal. Taip jos užima ir mažiau vietos – paprasta sulankstoma sėdynė yra tvirtai prisukta prie sienos ir tarsi pranyksta, kai nėra naudojama. Ir čia įsitaisiusios skrydžio palydovės kylant sėdi ant savo rankų.
Skrydžių palydovai yra atsakingi ne tik už aptarnavimą, bet ir už saugumą. Jie yra kruopščiai mokomi, privalo turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių. Ta sėdėsena, kai plaštakos pakišamos po šlaunimis, yra standartinė. Avarijos atveju, tai turėtų apsaugoti rankas nuo traumų, kad lėktuvui sustojus ar pavojui praėjus įgulos narys iš karto galėtų pašokti ir pradėti teikti pagalbą sveikomis rankomis. Be to, taip apsaugomas ir veidas nes lėktuvui pradėjus kratytis nesuvaržytos rankos galėtų mėtytis į šalis ir trankytis į viską, kas aplink, įskaitant jų savininko galvą ir akis.
Aišku, tuomet kils klausimas, kodėl keleiviams nenurodoma lygiai taip pat slėpti plaštakų. Tokia sėdėsena nemažina grėsmės gyvybei, todėl keleivių atveju būtų laikoma pertekline. Keleiviams stengiamasi suteikti tik pačią svarbiausią informaciją, nes papildomi nurodymai gali trikdyti ar priversti pamiršti kažką svarbesnio. Įgulos narių rankos yra svarbesnės, nes įvykus nelaimei jomis jie gelbėtų kitus žmones. Tiesa, net ir jie kartais rankas laiko ant kelių, o ne po šlaunimis.
Beje, tos atgal atsuktos sėdynės techniškai yra saugesnės. Jei lėktuvas nulėktų nuo tako ir nosimi rėžtųsi į kokią kliūtį, inercija visus žmones sviestų pirmyn. Visas keleivio svoris ir apkrovos gultų ant saugos diržo, kuris yra gana siauras. Tuo tarpu atbulai sėdintys skrydžių palydovai būtų prispausti prie sėdynių atlošų – smūgio jėga pasiskirstytų daug didesniame ir daug minkštesniame paviršiuje. Negana to, skrydžių palydovai tose sulankstomose sėdynėse turi keturių taškų saugos diržus, kurie kūną prilaiko daug tvirčiau ir daug labiau sumažina traumų tikimybę – vėlgi, tam, kad prireikus gelbėtojas galėtų gelbėti.
