Šis keistas dizaino bruožas yra dažnesnis senose mašinose, bet jį turi ir kai kurie visai nauji automobiliai – šoniniai stiklai yra padalinti į dvi dalis. Tai reiškia, kad net ir visiškai atidarius langą stiklo trikampis lieka vietoje. Kodėl šoninį automobilio langą kartais sudaro du stiklo lakštai?
Ar žinote, kas automobiliuose yra operos langai? Kai kurių automobilių langai yra gana keisti – kodėl Subaru SVX turi tokius keistus šoninius langus? Sunkvežimiai kartais irgi turi keistas langų konfigūracijas – štai Citroën Belphégor turi net tris priekinius langus.
Tas mažas stiklo trikampis kai kuriuose automobiliuose gali būti atidaromas atskirai – jį galima pasukti, norint ką nors išmesti (o to daryti negalima) arba tiesiog išvėdinti saloną. Kitaip tariant, kartais tas mažas trikampis prie priekinio statramsčio tėra orlaidė. Tačiau daug dažniau tai yra nepajudinamas atskiras stiklo lapas, kuris, atrodo, galėtų būti sujungtas su pagrindiniu sitklu. Net ne atrodo – šiuolaikiniuose automobiliuose šoninį langą dažniau sudaro vientisas stiklas.
Štai Audi 50 – tas mažas trikampis prie priekinio šoninio stiklo nejuda:
Audi 50, žinoma, yra pusės amžiaus senumo automobilis, bet tai nėra tik senų modelių bruožas. Kai kurie šiuolaikiniai automobiliai irgi turi tuos stiklo trikampius, kuriuos perskaitę šį straipsnį pastebėsite visą laiką.
Iš tikrųjų, yra kelios priežastys, kodėl vieną šoninį langą sudaro du stiklo lapai. Visų pirma, kaina. Jums, galbūt, atrodo, kad vienas stiklas turėtų būti pigesnis už du, bet šiuo atveju du mažesni stiklai yra pigesni už vieną didesnį. Mažesnius stiklo lakštus pigiau gaminti ir transportuoti. Aišku, svarbi ir forma. Atskyrus tą mažą kampą lango forma tampa dviem paprastomis geometrinėmis figūromis – stačiakampiu ir trikampiu –, o tai irgi palengvina gamybą ir logistiką. Be to, gamintojas tą trikampį gali šiek tiek pasukti į vidų ir taip bendrai lango formai suteikti švelnią, kėbulo formas sekančią kreivę – tai padaryti daug paprasčiau nei sukurti taip lenktą vieną stiklo lakštą.
Tai nuskambės kiek keistai, bet svarbus ir svoris. Taip padalinti šoniniai langai buvo populiaresni laikais, kai elektriniai atidarymo mechanizmai dar nebuvo standartas. Savaime aišku, pakelti ir nuleisti stiklą lengviau, kai jis yra mažesnis, todėl vieną jo dalį galima atskirti, taip sumažinant atidaromo lango svorį.
Aerodinamika irgi prisidėjo prie šoninių langų padalinimo. Atidaryti langai sukuria labai stiprų oro pasipriešinimą ir taip didina degalų sąnaudas, tačiau laikais, kai daugelyje automobilių nebuvo oro kondicionierių kito būdo išvėdinti saloną tiesiog nebuvo. Tas mažas trikampis sumažina blaškymą, kai langas yra visiškai atidarytas – jis šiek tiek nukreipia oro srautą, kad jis per daug neplėšytų vairuotojo ir keleivio akių. O kai tai yra tikra orlaidė, šis sprendimas įleidžia gryno oro neatidarant didelio šoninio lango.
Galiausiai, kartais durelėse yra mechanizmų ar konstrukcinių elementų, kurie nepalieka pakankamai vietos langui nuleisti, todėl stiklas apkarpomas, kad jį apskritai būtų galima atidaryti. Tiesa, tai dažniau verčia padalinti galinių durelių langus, nes ten dėl rato arkos išpjovos durelių viduje nėra vietos visam stiklui.
Taigi, tas trikampis šoniniuose automobilio languose atskiriamas dėl ventiliacijos (jei tai yra orlaidė), kainos, apkrovų atidarymo mechanizmui ir vietos durelėse. Be to, jis gali veikti kaip vėjo deflektorius, bent šiek tiek apsaugantis veidus nuo skausmingų vėjo rykščių.
