Kodėl kai kurie lėktuvai variklius turi po sparnais, o kiti – prie uodegos? Kas nulemia šį sprendimą?

Jei dažnai keliaujate lėktuvais, tikriausiai pastebėjote, kad kai kurių lėktuvų varikliai yra sumontuoti prie uodegos. Tai – gana keistas konstrukcinis sprendimas, nes dauguma lėktuvų variklius glaudžia po sparnais. Pavyzdžiui, labai paplitusių Boeing 737, 777, 787, Airbus A320, A330, A380, Bombardier CS300 ir kitų didžiųjų lėktuvų varikliai yra po sparnais. O štai kai kurių šiek tiek mažesnių lėktuvų, tokių kaip Bombardier CRJ ar Embraer ERJ, varikliai yra arčiau uodegos pritvirtinti prie fiuzeliažo. Tai kas nulemia tokį pasirinkimą?

Iš tikrųjų, iš karto tenka pasakyti, kad lėktuvo dydis nėra toks jau svarbus veiksnys. Taip, norint pagaminti itin didelį lėktuvą su prie liemens pritvirtintais varikliais tektų pasitelkti sudėtingus konstrukcinius sprendimus, tačiau Boeing 737 dydžio laineris drąsiai galėtų būti gaminamas ir su varikliais gale. Maži lėktuvai taip pat būna visokie. Štai HondaJet varikliai yra pritvirtinti prie sparnų (nors ir arčiau lėktuvo galo), o Eclipse 500 varikliai buvo pritvirtinti prie liemens netoli uodegos.

Tai kas nulemia šį sprendimą? Abu pasirinkimai turi savų privalumų. Lėktuvo konstrukcijoje labai svarbi centruotė – svorio centras turi būti ties sparnais. Nuo sparnų padėties fiuzeliažo atžvilgiu priklauso lėktuvo valdymo savybės. Todėl įprastai norima, kad sparnai būtų ties lėktuvo viduriu, todėl čia ir geriausia vieta varikliams. Sparnuose taip pat yra ir degalų bakai, todėl degalų linijos būna trumpesnės, kai varikliai yra po sparnais.

Po sparnais pritvirtinti varikliai taip pat yra labai gerai pasiekiami, kai tenka atlikti servisą ar pakeisti kokias nors detales. Čia taip pat galima sumontuoti didesnius variklius. Skrendant sparnai iš esmės išlaiko visą lėktuvo svorį, todėl jie turi būti labai tvirti. Tai reiškia, kad išlaikyti variklių svorį jiems – vieni juokai. Ir vietos varikliams ten pakanka, nes didieji lėktuvai turi būti pakankamai aukšti, kad galėtų naudoti vadinamąsias rankoves oro uostuose.

Tuo tarpu norint variklius pritvirtinti prie fiuzeliažo, tas vietas reikia papildomai sustiprinti.  Dideli varikliai dabar niekada nėra montuojami šalia uodegos, tačiau istoriškai tokių atvejų buvo. Sovietų IL-62 prie uodegos turėjo net 4 variklius. Kadangi varikliai būna sunkūs, lėktuvo svorio centras tokiu atveju taip pat pasistumia arčiau uodegos, todėl arčiu galo tenka montuoti ir sparnus.

Tai kodėl kartais varikliai montuojami gale? Tai turi keletą privalumų. Didžiąją triukšmo dalį lėktuvuose sudaro išmetamosios dujos. Kai varikliai būna sumontuoti gale, triukšmas tarsi lieka už nugaros ir salone būna tyliau. Taip pat pat galima variklius sumontuoti aukščiau. Tai leidžia tūpti ne pačiuose geriausiuose oro uostuose ar net ant žolinių takų, nes aukštai sumontuoti varikliai neįsiurbia ant žemės pasitaikančių objektų. Gale sumontuoti varikliai taip pat leidžia tūpti ir kilti nuo trumpesnių takų. Pats lėktuvas tokiu atveju gali būti šiek tiek arčiau žemės, todėl jam nereikalingi dideli savaeigiai laiptai. Kadangi varikliai yra arčiau vienas kito, sugedus vienam iš jų lėktuvas ne taip staigiai suka į sugedusio variklio pusę.

Taigi, nors konstrukcine prasme lėktuvo dydis nevaidina lemiamo vaidmens, būtent regioniniai ir privatūs lėktuvai dažniau turi gale sumontuotus variklius. Taip yra dėl to, kad šie lėktuvai buvo kuriami naudojimui mažesniuose oro uostuose. Ankstyvas Embraer ERJ dizainas turėjo po sparnais sumontuotus variklius, tačiau vėliau šios idėjos buvo atsisakyta.

Taip pat skaitykite:

Kodėl pakilimo takai oro uostuose neturi tokių į viršų riestų galų kaip lėktuvnešiuose?

Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus?

Kokiais degalais varomi reaktyviniai lėktuvai?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? 

Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu?