Kodėl Bedford VAL autobusai priekyje turi 2 ašis, o gale – tik vieną?

Trijų ašių autobusai nėra reti. Tiesą sakant, jei palauktumėte vienoje iš didžiųjų autobusų stočių, tikriausiai pamatytumėte bent vieną trijų ašių autobusą. Ir jis turėtų dvi ašis gale ir vieną priekyje, nepriklausomai nuo to, kas jį pagamino. Todėl Bedford VAL autobusai atrodo kiek keistai – jie turi dvi ašis priekyje ir tik vieną gale.

Kelios ašys sunkiajam transportui reikalingos geresniam svorio pasiskirstymui. Egzistuoja taisyklės ir techniniai reikalavimai, nurodantys, kokia apkrova vienai ašiai yra leidžiama. Be to, transporto priemonės, kurioms tenka darbuotis ne tik kelyje (pavyzdžiui, statybų aikštelėse ar karjeruose besisukiojantys sunkvežimiai) kartais turi kelias ašis vien tam, kad nesmegtų į gruntą.

Tai, kad Bedford VAL turi tris ašis nėra keista. Keista tai, kad dvi ašys yra priekyje, o ne gale.

Bedford VAL ir jo važiuoklė

Bedford VAL – tai Jungtinės Karalystės kompanijos Bedford Vehicles autobuso šasi. Tai – platforma, ant kurios autobusų gamintojai galėjo montuoti savo sukurtus kėbulus. Bedford VAL gamyba prasidėjo 1965 metais. Iš pradžių šioje platformoje naudotas 6,6 litrų Leyland 6 cilindrų variklis, bet jau po poros metų jį pakeitė daug galingesnė Bedford 7,64 litrų jėgainė. Kėbulus ant šių platformų gamino Duple, Plaxton, Harrington ir kelios kitos kompanijos.

Tais 1965 metais Bedford VAL autobusai atrodė išties neįprastai. Gamintojo sprendimas gale montuoti vieną ašį su sudvigubintais ratais (keturi ratai ant vienos ašies) nebuvo keistas, bet dvi ašys priekyje jau traukė žvilgsnius. Aišku, abi priekinės ašys yra vairuojamos, o galinė, kaip autobusams ir sunkvežimiams įprasta, yra varoma. Vairuojamų ašių pora turi būti sujungta pakankamai sudėtingomis mechaninėmis jungtimis, kad autobusas galėtų efektyviai sukti. Tai – papildomas kompleksiškumas ir gamybos bei priežiūros kaštai. Kam?

Bedford turėjo neblogą priežastį kurti būtent tokią VAL važiuoklės konfigūraciją. 1961 metais buvo atnaujinti Jungtinės Karalystės reikalavimai autobusams ir maksimalus leidžiamas ilgis buvo padidintas 11 metrų. Tai paskatino naujų autobusų modelių bumą. VAL šasi buvo kuriama kaip pagrindas komfortiškam tarpmiestiniam autobusui. Gamintojas norėjo nuleisti autobuso grindis kiek įmanoma žemiau, kad palengvintų įlipimą ir išlipimą, o tam reikėjo žemyn nuleisti ir ašis. Kitaip tariant, reikėjo mažesnių ratų.

Bedford pasirinkti mažesni ir lengvesni ratai leido suformuoti žemesnį pagrindą autobuso grindims. Buvo skaičiuojama, kad mažesnių ratų dėka Bedford VAL grindys yra maždaug 15 cm žemiau. Be to, juos dengiančios arkos ne taip giliai lenda į kėbulo vidų, todėl sutaupyta naudinga erdvė. Tačiau mažesni ratai nėra tinkami ilgam ir sunkiam autobusui, todėl Bedford VAL privalėjo turėti ir trečiąją ašį.

Ta trečioji ašis galėjo būti įkurdinta gale, bet teisingam svorio pasiskirstymui jos reikėjo priekyje, nes Bedford VAL variklis yra šalia vairuotojo. Taigi, gamintojui teko kurti dviejų vairuojamų ašių sistemą. Tiesa, 11 metrų ilgio VAL vis tiek nėra žemagrindis, nes po keleivių salonu yra ir bagažinės, ir rėmas, bet jis yra žemesnis nei daugelis laikmečio autobusų. Bet erdviame salone susėsdavo iki 52 žmonių.

Neskaitant ašių konfigūracijos, Bedford VAL nebuvo labai futuristiškas autobusas. 1938 metais pristatytas Škoda 532 konceptas ir 1951 metais pristatytas pirmasis Setra autobusas buvo gerokai inovatyvesni. Bedford VAL giminiavosi su TK serijos sunkvežimiais, turėjo priekyje sumontuotą variklį, atskirą kėbulą ir rėmą. Bet šis autobusas vis tiek buvo pakankamai populiarus ir gamintas iki 1975 metų.

Bedford VAL pagrindo autobusai buvo plačiai naudojami Jungtinėje Karalystėje, nemažai jų buvo ir eksportuota. Yra žinoma, kad VAL pasiekė ir Australiją. Vienas iš ankstyvųjų Bedford VAL pagrindo autobusų, Harrington Legionnaire, išgarsėjo kaip suvaidino labai populiariame 1969-ųjų filme „Itališkas apiplėšimas“. Tame filme MINI automobiliai lekia tiesiai į Legionnaire vidų ir taip bėga iš nusikaltimo vietos. Savaime aišku, tam Harrington Legionnaire buvo stipriai modifikuotas, bet po filmavimo jis buvo sutvarkytas ir grįžo vežioti keleivius. Šį darbą filmo žvaigždė tęsė iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai buvo parduotas ir paverstas lenktyninio automobilio transporteriu/nameliu ant ratų. Vėliau tas pats autobusas tapo arklių furgonu, dar vėliau – lenktyninio motociklo su lopšiu transporteriu. Galiausiai 1990 metais jis buvo išardytas kaip metalo laužas.

Ne vienintelis toks

Bedford VAL autobusai buvo vieni iš pirmųjų su tokia važiuoklės konfigūracija. Nors vėliau Bedford grižo prie paprastesnių dviašių autobusų, kai kurie kiti gamintojai naudoja VAL primenančią važiuoklės schemą. Pavyzdžiui, štai australiškas Bustech CDi.

Nuo 2011 metų gaminamas Bustech CDi nė iš tolo neprimena Bedford VAL. Jo variklis yra gale, jis turi dviejų aukštų saloną. Trys ašys jam reikalingos dėl svorio pasiskirstymo – dauguma tokio dydžio dviaukščių turi tris ašis. Dvi ašys priekyje sukūrė gerą platformą laiptams įrengti. Be to, gamintojui tokia ašių schema padėjo sukurti geriausią svorio pasiskirstymą ir važiuoklės geometriją.