Balkonas – tai iš pastato sienos išsikišusi kabanti aikštelė, įprastai apjuosta turėklu, į kurią galima įžengti pasižvalgyti ir įkvėpti lauko oro. Balkonai yra visur ir tikriausiai visiems šio straipsnio skaitytojams yra tekę žvalgytis pro balkono turėklą. Štai 7 įdomūs atsitiktiniai faktai apie Europos balkonus, kurių galbūt nežinojote.
Daug iš pirmo žvilgsnio dekoratyvių dalykų architektūroje turi kokią nors praktinę funkciją. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl Anglijoje yra labai vingiuotų mūrinių sienų? O kodėl lauko tualetų duryse anksčiau pjautos širdelės, mėnuliukai ar rombai?
Balkonas ant balkių
Balkonas – tai tarptautinis žodis. Nors po Europą jis paplito iš Prancūzijos, manoma, kad jo šaknys – išnykusi germanų genties langobardų kalba. Tiksliau – žodis balko, reiškiantis siją. Šnekamojoje kalboje tai – balkis – žodis, Lietuvą pasiekęs iš Vokietijos. Balkonai įrengiami ant iš pastato sienos kyšančių sijų, todėl taip kadaise ir buvo pavadinti. Balkonas ir balkis yra susiję ne kažkokiu atsitiktiniu skambesiu, o reiškme. Tiesa, VLKK balkį laiko nevartotina svetimybe.
Kada pradėti kurti balkonai?
Balkonas yra pakankamai paprastas daiktas, todėl jų istorija – labai ilga. Europoje balkonai kuriami jau bent du tūkstančius metų. Balkonus turėjo kai kurie 1-ame amžiuje pastatyti antikinio Pompėjos miesto pastatai. Kelis šimtmečius Europoje balkonai nebuvo labai populiarūs. Viduramžių miestuose balkonai dažnai naudoti įvairiems namų ūkio reikalams atlikti – pasitelkę fantaziją, galite įsivaizduoti, kaip tai atrodydavo. Tik rūmų balkonai buvo gražios vietos kilmingiems žmonėms apžvelgti savo valdas.
Balkonai Europoje išpopuliarėjo keičiantis architektūros stiliams ir 17-18 amžiuje jau buvo labai dažnas punktas architektų darbotvarkėse. Pramonės revoliucija įsuko urbanizaciją, kuri vertė žmones kraustytis į miestus. Kurti daugiabučiai su balkonais, kurie, vėlgi, buvo išnaudojama kaip privati lauko erdvė, savotiška kompensacija už kiemo trūkumą. Jungtinėje Karalystėje 18-19 amžiuje ėmė plisti prancūziški balkonai, kurie tapo alternatyva brangesniems ir sudėtingesniems tradiciniams balkonams. Tuo metu jie jau kurį laiką buvo matomi didžiųjų Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių miestų centruose.
Kuo prancūziški balkonai prancūziški?
Prancūziškas balkonas, dar vadinamas balkonetu, yra paprastas turėklas prie aukšto lango. Tarsi balkonas be aikštelės. Dėl to balkonetai dar vadinami netikrais balkonais arba Džiuljetos balkonais dėl vienos scenos Viljamo Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džuljeta“. Tiesa, gal ne visai teisingai, nes beveik visuose meno kūriniuose Džuljeta vaizduojama tikrame balkone, o ne balkonete.
Prancūziškais balkonais balkonetai vadinami dėl labai paprastos priežasties – jie populiarūs Paryžiuje ir ten juos dažnai matė keliautojai iš kitų šalių. Ilgą laiką architektūriniai reikalavimai Prancūzijos miestuose, ypač tankiai apstatytose vietose, draudė ar bent ribojo tikrus balkonus. Į Prancūziją atvykęs keliautojas pamatydavo balkonetus ir grįžęs pasakodavo apie prancūziškus balkonus. Tiek – jokios istorijos čia nėra. Kaip prancūziški bučiniai nėra labai prancūziški, taip ir prancūziški balkonetai nėra labai prancūziški. Jie yra populiarūs ir Ispanijos, Italijos bei Portugalijos miestuose.
Balkonetas vietoje balkono
Įprastas balkonas, regis, yra praktiškesnis – jame galima pasistatyti kėdę, galbūt ir staliuką, porą augalų. Tačiau prancūziški balkonai dažnai įrengiami ir dabar statomuose naujuose daugiabučiuose. Kartais dėl vietinių reikalavimų, kartais dėl inžinerinio paprastumo.
Įprastas balkonas turi būti labai tvirtas. Jo konstrukciją dažnai sudaro dvi-trys ar daugiau sijų, giliai sujungtų su pastato perdanga. Prancūziškas balkonas šiuo atžvilgiu yra daug paprastesnis – tik turėklas prie aukšto lango. Be to, balkonetai neiškraipo fasado formos ir net patys dažnai tarnauja kaip estetiška detalė, įrėminta kitais dekoratyviais sprendimais. Yra ir kitų privalumų – prancūziški balkonai nekelia problemų su tirpstančiu sniegu, varvekliais ir lietaus nutekėjimu. Ir sendami ne taip greitai tampa nesaugūs.
Kai kuriuose miestuose ir dabar nurodoma, kad balkonai tankiai apstatytose vietose yra neleidžiami, ypač jei jie kabėtų virš šaligatvių. Balkonai gali gerokai aptemdyti siauras gatves su aukštais pastatais. Balkonetai tokių apribojimų dažnai išvengia, nes nėra laikomi balkonais.
Popiežiaus balkonas
Vienas iš garsiausių balkonų Europoje yra Šv. Petro Bazilikoje Vatikane. Iš centrinio balkono Popiežius Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems skelbia palaiminimą, čia taip paskelbiamas naujai išrinkto popiežiaus vardas, vyksta kiti Vatikano renginiai. Pats balkonas nėra kažkokia ypatinga vieta, į kurią būtų įleidžiami tik aukščiausio rango bažnyčios vadovai. Ten dažnai dirba televizijos operatoriai, fiksuojantys Popiežiaus kalbas. Kita vertus, turistai ten, aišku, nepatenka. Centrinis Šv. Petro Bazilikos balkonas yra prie bibliotekos.
Pati Šv. Petro Bazilika, pastatyta 1506-1626 metais ir vėliau daug kartų puošta bei restauruota, yra milžiniškas įspūdingos architektūros statinys. Ir ant jos fasado yra ne tik centrinis ir keli šoniniai balkonai (ir balkonetai), bet ir keturios didelės skylės po jais. Turistai jų iš karto nepastebi, bet kai atkreipia dėmesį tai jos tampa ryškia pastato dalimi. Žinoma, tai – tik ventiliacija. Nors sakoma, kad pro jas ir garsas iš bažnyčios keliauja laukan, todėl tos angos buvo ne paslėptos, o nukreiptos į aikštę.
Maltietiški balkonai
Jeigu prancūziški balkonai nėra labai prancūziški, tai maltietiški balkonai yra visai maltietiški. Tradiciniai maltos balkonai paplito 18 amžiuje kartu su baroku. Galarijomis vadinami balkonai yra uždari ir dažnai turi ornamentuotą medinę apdailą. Dėl naudojamo vietinio akmens Maltos architektūra yra smėlio spalvos, todėl spalvoti balkonai labai išsiskiria.
Maltietiška galarija yra artimai susijusi su Islamo pasaulio mašrabija – išsikišusiu langu su smulkiomis medinėmis grotelėmis. Mašrabija padeda efektyviai vėdinti patalpas, bet saugo privatumą. Maltietiški balkonai susiformavo kaip būdas paįvairinti plokščius pastatų paviršius ir neabejotinai atspindi rytietišką įtaką salos architektūrai. Daug suvenyrų Maltoje vaizduoja spalvingas galarijas.
Kitos eros balkonai Rodo mieste
Kalbant apie salas, Rytus ir balkonus – Rodo saloje yra tikrų Islamo pasaulio balkonų. Rodą nuo 14 amžiaus pradžios iki 1523 metų valdė Popiežiui pavaldūs riteriai – saloje šeimininkavo Švento Jono ordinas, kuris vėliau persikėlė į Maltą ir tapo žinomas Maltos ordino vardu. Riterius iš Rodo išstūmė Osmanų imperijos kariai. Radę puikiai įrengtą miestą jie jo neperstatinėjo, bet įvedė kelis pakeitimus. Vienas jų – nauji uždari mediniai balkonai. Uždari dėl to, kad religingi žmonės, sakykime, labai saugojo savo šeimos moterų privatumą. Taigi, Rodo balkonai dažnai yra net šimtu ar daugiau metų jaunesni nei pastatai, ant kurių jie kabo.
Taigi vaikštinėdami Rodo mieste galite pamatyti išsaugotą Riterių eros viduramžių architektūrą su rytietiškais prieskoniais – osmanų balkonais. Aišku, kalbant rimtai, Osmanų imperijos valdymo laikas saloje paliko daug daugiau pėdsakų, įskaitant mečetes, kai kuriuos kitus pastatus. Taigi, vienoje saloje yra ir Antikinės Romos, ir viduramžių Europos, ir Osmanų imperijos, ir modernios itališkos, ir šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, nes šis žemės lopinėlis dažnai keitė šeimininkus.
Patinka įdomių faktų rinkiniai? Paskaitykite ir apie kuklų, bet labai naudingą karutį. O didesnį smalsumą jums kelia karinės technikos istorija, paskaitykite 7 įdomius faktus apie Renault FT – pirmą modernų tanką istorijoje.
