Chrysleris, bet ne Chrysleris ir Clarksonui priminė dergiantį šunį – kas? Šios mįslės atsakymas, deja, sportinis automobilis Chrysler Crossfire, gamintas 2004-2008 metais.
Kodėl deja? Nes amerikiečių automobilių gamintojas Chrysler kadaise buvo tikra inžinierių kompanija, kūrusi inovacijas ir bandžiusi pralenkti savo konkurentus technologine pažanga. Crossfire dizaino kūrėjai bandė žvelgti į tuos laikus, bet tiesa buvo ta, kad šis automobilis jau gimė pasenęs. Iš dalies, greičiausiai, dėl to jis ir buvo gaminamas taip trumpai.
Istorijoje, aišku, buvo ir daugiau lūkesčių nepateisinusių automobilių – ar girdėjote apie Volkswagen Phaeton? Ir Cadillac Allanté, po truputį buvo gamintas Italijoje ir JAV, į verslo vadybos vadovėlius nepateks kaip geras sprendimų priėmimo pavyzdys.
Crossfire priešistorė – nuopuolis ir jungtuvės
20 amžiaus pradžioje finansinių bėdų turėjęs automobilių gamintojas Maxwell meldė išsigelbėjimo, kai nusamdė žinomą pramonininką, inžinierių Walterį Chryslerį, kuris anksčiau išgelbėjo panašių problemų turėjusią Willys-Overland. Ir Chrysleris iš tikrųjų padėjo Maxwell, įvesdamas naują požiūrį į automobilius ir jų pirkėjus. Tuo pačiu jis pats tapo kompanijos veidu – po restruktūrizacijos ir investicijų 1925 metais Maxwell Motor Company atgimė kaip Chrysler Corporation.
Chrysler automobiliai pasižymėjo nuostabą keliančiomis inžinerijos inovacijomis už prieinamą kainą. Kai gerokai brangesnių automobilių gamintojai pirkėjams siūlė senamadiškas dėžes, Chrysler diegė hidraulinius stabdžius, vibracijas amortizuojančias variklio pagalves ir saugesnius ratlankius. Taip – iki Chrysler, išsileidusi automobilio padanga tiesiog nukrisdavo nuo ratlankio.
Chrysler inovacijų sąraše – elektriniai valytuvai, stabdžių stiprintuvas, užvedimas rakteliu, vairo stiprintuvas, lenkti šoniniai stiklai, greičio palaikymo sistema, modernūs puodelių laikikliai. Ne visus šiuos dalykus Chrysler išrado – kai kuriuos kompanija tiesiog primygtinai stūmė į automobilių sektorių ar net pavertė standartu. Pavyzdžiui, 1971 metais Chrysler Imperial tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) visuose ratuose – britiškas Jensen FF tai pasiekė anksčiau, bet jų pagaminti tik keli šimtai.
O ką jau kalbėti apie turbinininio variklio bandymus – tegul 1963-iųjų Chrysler Turbine Car yra nepraktiškas automobilis, bet tai vis tiek buvo įspūdingas inžinerinis eksperimentas. Ir tikrai pavykęs eksperimentas, nes inžinieriai ir kompanija iš jo gavo tai, ko norėjo – žinių ir ilgalaikio žinomumo.
Chrysler kurį laiką buvo inovatyviausias gamintojas Detroite. Tačiau 20-am amžiui ritantis prie pabaigos Chrysler ateitis nebeatrodė tokia šviesi – ta inžinerinė dvasia kažkur pranyko. Todėl 1998-ųjų jungtuvės su Daimler-Banz atrodė kaip išsigelbėjimas. Tiesa, Chrysler ir Daimler jungėsi lygiomis teisėmis ir naujoji kompanija buvo pavadinta DaimlerChrysler.
Chrysler Crossfire – ilgesingas žvilgsnis į praeitį
2001 metais Chrysler pristatė akį traukiantį koncepcinį sportinį automobilį, kurio dizainą sukūrė Ericas Stoddardas. Akivaizdžiai retro stilistikos įkvėptas Crossfire nebuvo gražiausias automobilis pasaulyje, bet tai buvo kažkas naujo. Kita vertus, Chrysler jau gamino keistuolį Prowler, todėl planai gaminti Crossfire neatrodė tokie ekstravagantiški.
2003-iųjų vasario 3 dieną Vokietijoje, kai Prowler jau buvo pamirštas, vienas iš Chrysler grupės vadovų Wolfgangas Bernhardas jau vairavo pirmąjį serijinės gamybos Crossfire. Tai – vos daugiau nei 4 metrų ilgio dvivietis sportinis automobilis, kuriame 3,2 litrų V6 variklis per automatinę ar mechaninę transmisiją suka tik galinius ratus.
Gamybai paruoštas Crossfire skyrėsi nuo koncepcinio pirmtako – Andrew Dysonas šiek tiek sušvelnino jo veido bruožus. Automobilis turi plačius klubus (išryškintas galines arkas), trimatėmis linijomis ornamentuotą kapotą ir dideles ventiliacijos angas sparnuose – apie jų funkcionalumą galima ir nekalbėti. Tačiau ryškiausias Crossfire dizaino bruožas yra galinė jo stogo dalis.
Labai suapvalinta, staigiai žemyn nerianti linija daug kam priminė 7-ojo dešimtmečio AMC Marlin. Tiesa, tuo metu TopGear vedęs Jeremy Clarksonas teigė, kad Crossfire stogas jam labiau primena išsituštinti pritūpusio šuns nugarą. Kabrioletai tos linijos neturi ir daug kam atrodo gražesni. Crossfire taip pat atrodo gražesnis, kai tą kreivę pertraukia išlindęs sparnas – šis automobilis turi funkcionalų elektrinį spoilerį.
Chrysler savo marketingo medžiagoje teigė, kad įkvėpimo sėmėsi iš art deco periodo, taip pat ketvirtojo dešimtmečio Bugatti ir Talbot Lago automobilių. Tačiau labiausiai Chrysler norėjo priminti 6-7 dešimtmečius, kai markės sportiniai automobiliai iš tikrųjų turėjo gerą reputaciją. Tačiau Crossfire negali lygiuotis į tuos senuosius Chrysler automobilius. Karmann gamykloje Vokietijoje gamintas Crossfire nepristatė nieko naujo.
Beje, tai, kad amerikietiškas Crossfire buvo gaminamas svečioje šalyje, nėra keista. Volvo 262C ir Peugeot 406 Coupé abu buvo gaminami Italijoje.
Gimęs senas
Jei savo vidumi Crossfire būtų buvęs toks pat įdomus, kaip ir išore, tai būtų sėkmingas modelis. Tačiau šis straipsnis ne šiaip sau pradėtas istorija apie Chrysler ir Daimler-Benz susijungimą. Mercedes-Benz perdavė savo R170 bazę Chrysler, kad ši ant jos sukurtų naują sportinį automobilį. Taip gimė Crossfire. Tačiau ta R170 bazė tada jau nebuvo nauja – ją naudojo 1996-2004 metais gamintas SLK. Taigi, Crossfire buvo naujas automobilis, sukurtas ant bazės, kurią Mercedes-Bens jau laikė atgyvenusia.
Po Crossfire kapotu burzgia Mercedes-Benz 3,2 litrų darbinio tūrio V6 variklis. Standartinėje versijoje jis išvysto 160 kW, bet 2005-2006 gamintas SRT-6 turi AMG kompresorių, kuris išplėtė variklio galią iki 246 kW. Crossfire naudoja 5 laipsnių automatinę arba 6 laipsnių mechaninę transmisiją – abi jos buvo sukurtos Mercedes-Benz. SRT-6 iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,8 sekundes, o standartinė versija – per 6,4.
Crossfire važiuoklės dalys, kėbulo saugumo konstrukcija, vairo mechanizmas – viskas buvo paimta iš praeitos kartos SLK. Tiesą sakant, SLK320 sėdynės Crossfire salone galėtų būti prisuktos tais pačiais varžtais.
Per pirmuosius porą metų, Crossfire pardavimai buvo neblogi, tačiau 2006-aisiais ji staigiai nėrė žemyn. Šis automobilis nepasižymi ypatingomis dinaminėmis charakteristikomis, jo dizainas turėjo tiek pat priešininkų, kiek ir šalininkų, o ir kaina nepriminė biudžetinės.
2007 metais Crossfire gamyba buvo nutraukta, nes pardavimai vis lėtėjo. Iš viso per kiek daugiau nei 4 metus pagaminta 76 tūkstančiai tokių automobilių – beveik pusė jų (35,9 tūkst.) buvo parduoti 2005 metais.
Tiesa, lėti Crossfire pardavimai nebuvo vienintelė priežastis nutraukti gamybą – 2007 metais DaimlerChrysler pardavė 80,1 % turimų Chrysler grupės akcijų. Crossfire nebuvo vienintelis DaimlerChrysler bendras kūrinys, bet jis turbūt liūdniausias – toks ilgesingas žvilgsnis atgal, kai Chrysler buvo inžinierių kompanija.